Jeigu po švenčių nesinori eiti į darbą, psichologai ir psichiatrai siūlo pasvarstyti, kaip jaustumėtės, jei jo neturėtumėte.
Iš tiesų, anot psichologų, geriausiai nuo pošventinės depresijos gydo darbas. Kuo rimtesnis – tuo geriau. Tiesa, tik tuo atveju, jei per šventes nebuvo padauginta alkoholio ir dirbti netrukdo fizinė savijauta.
Bliūkšta iliuzijos
Psichologai nelinkę pošventinės savijautos vadinti depresija, mat tai jau būtų sunki liga. Pasak psichologo Kęstučio Ridiko, dabar tiesiog madinga bet kokią prastesnę būseną vadinti depresija, tačiau tai esąs tiesiog stresas.
Iš tiesų, pasak K. Ridiko, visiškai normalu, kad po švenčių žmogui nėra lengva adaptuotis. Lygiai taip pat sunku būna sugrįžti į darbą po atostogų. Galų gale dėl tos pačios priežasties pirmadienis daugelio žmonių įvardijamas kaip nemėgstamiausia savaitės diena.
„Po Naujųjų metų ypač sunku sugrįžti į kasdienybę. Nes tai yra savotiškas virsmo laikotarpis, slenkstis, nuo kurio turėtų prasidėti kažkas naujo. Žmonės prilinki vieni kitiems kuo gražiausių dalykų ir atrodo, kad nuo Naujųjų metų prasidės visiškai kitoks – geresnis gyvenimas. Deja, dažniausiai grįžtama į tą pačią kasdienybę. Tas pats darbas, tie patys bendradarbiai. Žmogų ištinka dvasinis nuopuolis. Po šventinio patoso kasdienybė atrodo pilka ir neįdomi. Todėl prireikia adaptacinio periodo.
Į kasdienybę norisi grįžti tik po nemalonių išgyvenimų, pavyzdžiui, po ilgo gydymosi ligoninėje kasdienis gyvenimas atrodo toks patrauklus ir mielas”, – pasakojo K. Ridikas.
Nemokantys atsipalaiduoti – vargsta
Pasak psichologo, kuo šventinis periodas ilgesnis, tuo adaptacija sunkesnė. Mat paprastai žmogus persimiega arba neišsimiega, dažnas persivalgo, arba padaugina alkoholinių gėrimų, tad organizmas išsimuša iš normalaus ritmo
„Tačiau, jei norėdami išvengti pošventinės adaptacijos per šventes viską darytume įprastai – keltumėmės ir gultume tuo pačiu ritmu – nebebūtų švenčių”, – sakė K. Ridikas.
Juolab kad per rimtas požiūris į gyvenimą ir nesugebėjimas atsipalaiduoti, pasak psichologo, gali labai rimtai paveikti žmogaus psichiką. Anot K. Ridiko, tie žmonės, kurie nemoka atsipalaiduoti, ne gyvena, o vargsta.
„Ar man pačiam sunku pradėti dirbti po švenčių? Kaip kada. Jei turiu rimtų darbų, iš karto į juos pasineriu ir visos šventės užsimiršta. Tačiau, jei dar yra laiko „pasivartyti”, būna sunkiau įsivažiuoti į normalų ritmą. Taigi, jei tik leidžia sveikata ir mintyse nesisuka alaus bokalas, geriausias vaistas – rimtas darbas”, – tikino psichologas.
Pasak jo, po švenčių psichologai dažnai sulaukia daugiau klientų, tačiau taip esą tik todėl, kad per šventinį laikotarpį žmonės atidėlioja apsilankymą pas gydytojus, nes turi malonesnių užsiėmimų – puošia namus, ieško dovanėlių.
Savaitę švenčia tik ligoniai
Psichiatras Aleksandras Slatvickis juokavo, kad jo pagalbos gali prireikti nebent tiems, kurie šventė visą savaitę.
„Jei žmogus geria visą savaitę, galbūt jis jau turi priklausomybės problemų, tuomet gali prireikti apsilankyti ir pas psichiatrą. O šiaip nematau jokių priežasčių, kodėl po švenčių turėtų būti sunku dirbti. Šventės pasibaigė – pirmyn iki kitų švenčių. Žinoma, daugeliui žmonių norisi dar vienos laisvos dienelės, bet kai ateini į darbą, pradedi dirbti, visi norai praeina. Taigi geriausiai gydo darbas”, – pritarė A. Slatvickis.
Pasak jo, po švenčių depresija greičiau gali apnikti tuos žmones, kurie iš viso neturi darbo.
Edita Užkuraitė