Rokiškietės Violetos Černiauskienės namuose šiemet vietoj švenčių sklandė gedulo nuotaikos.
45 metų moteris prisipažino vos prisivertusi sukaupti visas jėgas, pakilti iš lovos ir su dukra bei senute motina bent jau iš pareigos prisėsti prie vaišių stalo.
Tačiau moterys nekėlė šampano taurių, nelinkėjo viena kitai džiaugsmo ir sėkmės. Jos apraudojo tuos, kurių nebuvo šalia.
Vienas V.Černiauskienės sūnus be laiko iškeliavo į kapus, kitas, įtariamas brolio nužudymu, Kalėdas ir Naujuosius metus sutiko Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Prašo suteikti jėgų
„Į mūsų namus laimė turbūt jau niekada nesugrįš. Dabar Dievo prašau vienintelio dalyko – padėti man ištverti visą šitą košmarą”, – kalbėjo sielvarto draskoma moteris.
Nelaimės Černiauskų namus užgriuvo gruodžio viduryje.
Šeima viename Taikos gatvės daugiabučių namų gyveno kartu – Violeta su savo invalide motina, 15 metų dukra, bedarbiais 24 metų sūnumi Ričardu ir 20-mečiu Nerijumi.
Dabar butas ištuštėjo – jame liko vien tik moterys.
Mirusį palaikė miegančiu
Gruodžio 16 dieną, penktadienį, apie 10 valandą, Černiauskų bute ant sofos buvo atrastas nebegyvas R.Černiauskas be išorinių smurto žymių. Jo lavoną atrado atsitiktinai į svečius užsukęs netoliese gyvenantis giminaitis.
R.Černiauskas prieš porą mėnesių buvo grįžęs iš Švedijos, kur beveik pusę metų uždarbiavo.
„Tik vėliau supratau, kad gruodžio 15-osios popietę ir 16- osios naktį mes gyvenome greta sūnaus lavono”, – su siaubu „Panevėžio rytui” pasakojo motina.
Pasak moters, gruodžio 15 dieną, ketvirtadienį, ji iš darbo į namus grįžo apie 15 valandą. Sūnaus Nerijaus namuose nebuvo, o Ričardas gulėjo savo kambaryje ant sofos. Greta ant žemės stovėjo nebaigtas gerti alaus butelis. Sūnus atrodė giliai miegantis.
„Nei manęs, nei dukters tai nenustebino. Ričardas daug ir kasdien gėrė. Aš paėmiau alų, išpyliau į kriauklę, dukra dar pasibarė ant brolio, kad šis visas smirdantis guli. Nusigėręs sūnus dažnai paromis išmiegodavo neprabusdamas”, – kalbėjo motina.
Pyko ant girtaujančio brolio
V.Černiauskienei tik buvo neramu, kurgi dingo jos jaunesnysis sūnus Nerijus. Negeriantis, dažniausiai namuose būnantis sūnus nei gruodžio 15-osios vakare, nei naktį namuose nepasirodė.
„Aš prisiminiau, kad dieną prieš dingimą Ričardas priekaištavo Nerijui, kad jis yra šeimos išlaikytinis.
Broliai nesutardavo dažnai. Nerijus pykdavo, kad Ričardas geria, o išgėręs būna agresyvus, pakelia ranką ne tik prieš brolį, bet ir prieš mane”, – sakė V.Černiauskienė.
Anot moters, vyresnysis sūnus savo charakteriu, gyvenimo būdu buvo labai panašus į tėvą, su kuriuo V.Černiauskienė išsiskyrė prieš 20 metų.
Motinai kilo įtarimas, kad broliai susipyko ir Nerijus išėjo iš namų, kaip jau kartą buvo atsitikę anksčiau.
Viena tragiška žinia sekė kitą
Gruodžio 16-osios rytą, penktadienį, 5 valandą V.Černiauskienė išskubėjo į darbą. Ji dirba bendrovės „Lelija” Rokiškio filiale markiruotoja. Dukra ir močiutė miegojo.
Nerijus dar nebuvo parsiradęs, o Ričardas, kaip pasirodė motinai, taip pat giliai miegojo.
Tą dieną, apie 10 valandą, V.Černiauskienei darbe buvo pranešta, kad jos sūnus Ričardas nebegyvas.
Ši žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Motina neprisimena, kaip parlėkė namo. Viskas, kas vyko toliau, rodėsi kaip kraupus sapnas. Buvo iškviesti medikai, policija. Konstatavus mirties faktą, vyro kūnas buvo išvežtas ekspertizei.
Tačiau tuo košmaras nesibaigė. Apie 14 valandą V.Černiauskienė sulaukė skambučio iš Rokiškio ligoninės. Medikai pranešė, kad jos sūnus Nerijus be sąmonės guli reanimacijos skyriuje.
„Man pasakė, kad jis buvo rastas kažkur gatvėje. Daktarai aiškino, kad sūnus yra apsinuodijęs raminamaisiais vaistais, kad yra stipriai sušalęs”, – siaubingas valandas prisiminė motina.
Savižudybe nepatikėjo
Dėl vyro mirties policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
V.Černiauskienė iš ekspertų atsivežė sūnaus mirties liudijimą, kuriame buvo parašyta, kad R.Černiauskas nusižudė – užduso kilpoje.
Tai motinai sukėlė rimtų įtarimų. Mat Ričardo lavoną atradęs giminaitis kambaryje ant sofos ar kur kitur netoliese nepastebėjo jokio daikto, ant kurio sūnus būtų galėjęs pasikarti.
R.Černiauskas buvo palaidotas gruodžio 18 dieną. Brolis Nerijus laidotuvėse nedalyvavo, tuo metu gulėjo ligoninėje reanimacijos palatoje.
Motiną drasko prieštaravimai
Nespėjusią atsitokėti po sūnaus laidotuvių V.Černiauskienę pritrenkė dar viena žinia.
Gruodžio 20 dieną apie pusę devynių ryto nuvykusi į ligoninę moteris sužinojo, kad Nerijus pabėgo iš ligoninės ir dingo kaip į vandenį.
„Mane apėmė siaubinga nuojauta. O kas, jei Nerijus susijęs su brolio mirtimi? Pradėjau galvoti, kodėl tomis dienomis, kai buvo rastas Ričardo lavonas, jo nebuvo namuose, kodėl jis nuodijosi, kodėl pabėgo iš ligoninės? Aš nenoriu tikėti, kad Nerijus galėjo nužudyti brolį, tačiau ši mintis manęs neapleidžia nei dieną, nei naktį, tiesiog varo iš proto”, – raudojo moteris.
„Jei Nerijus ir pakėlė ranką prieš brolį, tai tikrai iš nevilties ir dėl pakrikusių nervų. Ričardas iškraudavo savo emocijas ant mūsų, o Nerijus visą laiką tylėdavo, savo mintis slėpė labai giliai”, – jaunėlį sūnų teisino motina.
Prisipažino nužudęs brolį
Policijos pareigūnai paskelbė iš ligoninės pabėgusio N.Černiausko paiešką.
Vaikinas buvo atrastas gruodžio 21-osios vakare Rokiškyje draugo bute ir uždarytas į areštinę.
Neseniai pareigūnai gavo galutinę teismo medicinos ekspertų išvadą dėl R.Černiausko mirties. Paaiškėjo, kad ji buvo smurtinė – vyras mirė pasmaugtas.
Ikiteisminis tyrimas vaikino mirties priežasčiai nustatyti buvo pakeistas į tyrimą dėl žmogžudystės.
N.Černiauskui pateikti įtarimai nužudžius brolį. Rokiškio rajono apylinkės teismas gruodžio 22 dieną leido jį suimti vienam mėnesiui.
N.Černiauskas Naujuosius metus sutiko Vilniuje. Prieš pat šventes jis iš Rokiškio areštinės buvo išgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių.
Pasak Rokiškio policijos komisariato vadovo Stasio Meliūno, vaikinas prisipažino pasmaugęs savo vyresnįjį brolį.
„Šio smurto motyvai ypatingi. N.Černiauskas nebeapsikentė brolio agresijos, grasinimų, nukreiptų prieš artimuosius”, – sakė S.Meliūnas.
Rita Zdanevičienė
„Panevėžio rytas”