Su pabėgėliais dirbančių pareigūnų nuomone, užsieniečiai per daug tikisi iš valdžios
Somalietis Abdikarinas Hasanas, jau devynerius metus gyvenantis Lietuvoje, teigia nebesulaukiantis medicininės pagalbos ir baigiantis nusilpti dėl bado. „Žiūrėkite, mano ūgis apie 1,86 metro, o sveriu tik 48 kilogramus”, – rodė darbužius nusimetęs vyras.
Padėtį vadina siaubinga
Trisdešimtmetis afrikietis, kalbantis rusų, lietuvių ir anglų kalbų žargonu, pasakojo, kad jo gyvenimas Lietuvoje yra labai sunkus.
„Aš dažnai badauju, nes negaunu valgyti. Maisto gaunu tik 4 kartus per savaitę, o ką daryti kitomis dienomis? Sergu tuberkulioze, tačiau manęs nenori priimti į ligoninę”, – tikino A.Hasanas.
Jis teigė į Lietuvą atvykęs prieš 9 metus, bėgdamas nuo karų savo gimtinėje. „Mano šalyje buvo labai sunku ir baisu gyventi. Daug žmonių išvažiavo į kitas šalis. Aš atvykau į Lietuvą. Ketverius metus gyvenau Pabradėje (užsieniečių registracijos centre), paskui ketverius metus – Rukloje. Vėliau bandžiau bėgti iš Lietuvos, perėjau nelegaliai Lietuvos – Lenkijos sieną, todėl atsidūriau Lukiškių kalėjime. Ten praleidau keturis mėnesius. Po to man liepė eiti, kur noriu”, – pasakojo A.Hasanas.
Jis sakė, kad galbūt norėtų grįžti į tėvynę, tačiau tai esą neįmanoma. „Du kartus mane bandė išsiųsti namo, tačiau iš Vokietijos sugrąžindavo atgal, nes Somalis nepriima tokių kaip aš”, – teigė pabėgėlis. „Nežinau, kaip toliau gyventi: darbo neturiu, valgyti gaunu labai mažai, į ligoninę nepriima”, – skundėsi jis.
Atrodo, kad perdeda
Šiuo metu A.Hasanas jau keletą mėnesių apsistojęs nakvynės namuose Kaune, kur glaudžiasi dešimtys benamių. Namų direktorius Zenonas Abromavičius teigė, kad somalietis perdeda pasakodamas apie savo vargus.
„Jis turi problemų dėl sveikatos. Buvome nuvežę į Romainių tuberkuliozės ligoninę, kur jį ištyrė. Mums pasakė, kad atviros tuberkuliozės nėra. Jeigu būtų kitaip, neleistume jam gyventi nakvynės namuose. Jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, todėl galėtų ir gydytis ligoninėje, jį ten priimtų, už gydymą mokėtų ligonių kasos. Neseniai somalietis turėjo problemų dėl širdies, jam buvo atlikta kardiograma, suleisti vaistai”, – sakė Z.Abromavičius.
Anot jo, A.Hasanas Kaune nebadauja. „Koks čia badavimas? Jis turi galimybę pavalgyti labdaros valgyklose, jeigu tik nori. Be to, juo rūpinasi Raudonasis Kryžius. Nors pats yra musulmonas, pas mus kartu su kitais šventė Kūčias, prisišveitė kaip reikiant”, – juokėsi Z.Abromavičius.
Valstybės parama greitai baigiasi
Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių reikalų koordinatorius Kaune Dinas Dambrauskas taip pat mano, jog A.Hasanui nevertėtų skųstis, kad jam tenka badauti.
„Mes jį remiame, kartą per mėnesį duodami didelį maisto paketą, jis tikrai neturėtų skųstis, kad badauja. Pavalgyti gali labdaros valgyklose, išsimiegoti – nakvynės namuose. Jis gyvena taip, kaip ir kiti tokioje situacijoje atsidūrę žmonės”, – sakė D.Dambrauskas.
Anot jo, A.Hasanui sunku, nes niekada nėra dirbęs jokio darbo, neturi jokios profesijos, ir nelabai nori ją įgyti. „Žmogus gyvena iš kitų geros valios. Iš pradžių pagal įstatymus jam padėjo valstybė, paskui ta paramą nutrūko. Dabar padeda įvairūs geri žmonės ir labdaros organizacijos”, – sakė D.Dambrauskas. Vieno pabėgėlio išlaikymas Lietuvai kainuoja apie 10,5 tūkst. litų per metus.
D.Dambrauskas pridūrė, kad valstybės teikiama parama pabėgėliams yra labai menka, nevyriausybinės organizacijos gali padėti dar mažiau.
Išsiųsti nėra lengva
Anot D.Dambrausko, Lietuvoje prieš keletą metų somaliečių buvo daugiau, tačiau dauguma jau išsivažinėjo. „Liko tik 5-6 žmonės iš Somalio”, – sakė D.Dambrauskas.
Pasak pašnekovo, išsiųsti namo pabėgėlius yra sudėtinga. „Jeigu kita šalis pabėgėlio nepriima, negalima prievarta jo nuvežti ir palikti kokiame oro uoste. Kažkas turi pasitikti ir priimti žmogų”, – aiškino Raudonojo Kryžiaus atstovas.
Somalis garsėja nesaugumu nuo tada, kai 1991 metais, žlugus diktatoriaus Mohamedo Sijado Barės režimui, maždaug 10 milijonų gyventojų turinčią šalį ėmė niokoti laikinajai vyriausybei priešiškai nusiteikę karo vadai. Somalis gauna daugiausia humanitarinės pagalbos pasaulyje. Tačiau ten iki šiol yra daug badaujančių žmonių, trys ketvirtadaliai nemoka skaityti ir rašyti, tik 15 proc. vaikų baigia vidurinę mokyklą.
Dainoras Lukas