Lietuvoje – garsaus pinigų plovėjo milijonai

Vienu didžiausių pinigų plovėjų visame pasaulyje laikomas buvęs Ukrainos premjeras Pavlas Lazarenka naudojosi ir Lietuvos bankų paslaugomis.

Tai kartu su JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) agentais atskleidė Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai.

P.Lazarenka savo pinigų plovimo schemoms 1998 metais buvo pasirinkęs ir tuomet klestinčiu vadintą „Hermio“ banką. Į jo sąskaitas buvo pervesta 30 mln. dolerių, gautų iš nusikalstamos veiklos.

Šiuos pinigus, įsigijęs „Hermio“ banką, 1999 metų pabaigoje perėmė Vilniaus bankas. Iki šiol pinigai buvo laikomi vienoje šio banko sąskaitoje.

Ieškoma 230 milijonų dolerių

Artimiausiu metu FTB turėtų šiuos pinigus areštuoti ir prašyti Lietuvos, kad jie būtų atiduoti JAV. Šioje valstybėje jau pradėta P.Lazarenkos turto nusavinimo procedūra.

Ieškoti Lietuvoje atsidūrusių P.Lazarenkos pinigų FNTT pareigūnai pradėjo iškart po to, kai Lietuvos Vyriausybė gavo JAV teisingumo departamento nuosavybės nusavinimo ir kovos su pinigų plovimu padalinio prašymą.

Šiame dokumente buvo teigiama, kad JAV apygardos teismo teisėjas Paulas Friedmanas jau yra priėmęs nutartį, kurioje teigiama, jog yra pagrindo visas P.Lazarenkos ir jo bendrininkų lėšas sulaikyti ir nusavinti.

Lietuvai buvo pranešta, jog JAV teisingumo departamentas tikisi iš viso atgauti daugiau kaip 230 milijonų dolerių, kuriuos visame pasaulyje buvo išplovęs P.Lazarenka.

Užmiršo dalybos veiksmą

P.Lazarenka Ukrainoje neoficialiai buvo laikomas Dnepropetrovsko klano šulu, ilgą laiką buvo Dnepropetrovsko gubernatorius.

1996 metais tuometis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma jį paskyrė premjeru.

Tačiau šiame poste P.Lazarenka išbuvo tik metus.

Kalbama, kad jis pasijuto esantis svarbesnis už prezidentą, bet svarbiausia – atsiribojo nuo Dnepropetrovsko klano.

Kitaip tariant – nustojo dalytis pinigais.

P.Lazarenka, išmestas iš premjero posto, dar bandė kurti opozicinę partiją ir netgi dalyvavo 1999 metų prezidentinėje kampanijoje.

Ekspremjeras mėgo prabangą

Iš karto po nesėkmingos prezidento rinkimų kampanijos 1999 metais P.Lazarenka išvyko į JAV ir ten paprašė politinio prieglobsčio – teigė, kad į jį buvo kėsintasi.

Amerikoje buvęs Ukrainos premjeras iškart pradėjo gyventi labai plačiai.

Dar gerokai prieš prašymą dėl politinio prieglobsčio P.Lazarenka už beveik 7 milijonus dolerių San Francisko priemiestyje nusipirko prabangų namą ir važinėjo brangiausiais automobiliais.

Vietoj apartamentų – kamera

Bet atvykėliui iš Ukrainos greitai teko užmiršti viltis gauti politinį prieglobstį, o prabangius apartamentus – pakeisti į kalėjimo kamerą.

Ekspremjeras buvo suimtas ir apkaltintas įvykdęs daugiau kaip 50 nusikaltimų.

Kalėjime jis išbuvo iki 2003 metų, kai už 86 milijonų JAV dolerių užstatą buvo išleistas į laisvę.

Kaltinamas ir tėvynėje

Maždaug tada, kai FTB agentai P.Lazarenkai uždėjo antrankius, jam buvo pateikti kaltinimai ir Šveicarijoje bei Ukrainoje.

Šveicarijos teismas P.Lazarenką nuteisė už akių bei konfiskavo banko sąskaitose buvusius apie 7 milijonus dolerių.

Tuo tarpu Ukrainos prokuratūra ekspremjerą apkaltino organizavus buvusio Ukrainos banko vadovo Vadimo Hetmano ir garsaus vietos verslininko Jevheno Ščerbano ir jo žmonos nužudymą.

Pareigūnai tvirtino sulaikę šių žmogžudysčių vykdytojus, kuriems iš P.Lazarenkos sąskaitų buvo pervesta apie 3 milijonus dolerių.

Kaltino šalies prezidentą

Praėjusiais metais San Francisko prisiekusiųjų teismas pripažino P.Lazarenką kaltu dėl 29 kaltinimų – tarp jų dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pinigų plovimo ir kitų.

Tačiau buvusio premjero advokatai pareikalavo atnaujinti teismo procesą.

Jie teigė, kad P.Lazarenka neįvykdė jokių nusikaltimų, o tik pasinaudojo korumpuota Ukrainos valdžios sistema.

Pats P.Lazarenka teisme tvirtino, jog su juo susidorojo buvęs Ukrainos prezidentas L.Kučma.

Ekspremjeras teigė galįs pateikti įrodymų, kad P.Kučma organizavo garsaus žurnalisto Georgijaus Gongadzės bei dar dešimties nepalankių žmonių nužudymą, užgrobė svarbiausius Ukrainos ūkio objektus.

Plovimas – itin rafinuotas

Nors pernai iš naujo vykęs San Francisko prisiekusiųjų teismas panaikino daugiau kaip pusę P.Lazarenkai pateiktų kaltinimų, pagrindiniai jų buvo įrodyti.

FTB agentai nustatė, kad apie 230 milijonų dolerių išplovęs P.Lazarenka veikė labai rafinuotai.

Norėdamas sumėtyti pėdas ir gudriai paslėpti pinigus, buvęs Ukrainos premjeras pats dar 1997 m. įsigijo nuosavą banką „Eurofed Bank“, kuris buvo įsikūręs lengvatinės prekybos zonoje – Antigvoje.

Šis bankas kitų valstybių bankuose atidarė savo korespondencines sąskaitas, kur P.Lazarenka ir pervedė milijonus dolerių.

Milijonai – į „Hermį“

Kelios tokios korespondencinės sąskaitos atidarytos ir tuomečiame „Hermio“ banke Lietuvoje.

Su FNTT tyrėjais bendradarbiaudami FTB agentai nustatė, jog per šį Lietuvos banką P.Lazarenka nuolat plovė savo pinigus.

Manoma, kad pirmieji 9 milijonai dolerių į „Hermio“ banką buvo pervesti 1998 metų liepos mėnesį.

Šie pinigai keliavo iš vieno banko į kitą, kol atsidūrė „Hermio“ banke ir buvo deponuoti vienoje P.Lazarenkos kontroliuojamo „Eurofed“ korespondencinėje sąskaitoje.

Kiek vėliau šitie milijonai buvo pervesti į vienos neapmokestinamosios kompanijos sąskaitą, kurią tvarkyti buvo įgaliota buvusio P.Lazarenkos vairuotojo sutuoktinė Valentina Gadiatska.

Pervedimai – per statytines

Maždaug po mėnesio į „Hermio“ banko sąskaitas įplaukė dar 21 milijonas dolerių.

Šiuos pinigus P.Lazarenkos statytinės – Orille Stiftung ir Lesja Stiftung laikė savo sąskaitose viename Lichtenšteino banke.

Gavusios Ukrainos ekspremjero nurodymą, moterys pinigus pervedė į „Eurofed“ korespondencinę sąskaitą „Hermio“ banke.

Įsigijo banko akcijų

Paaiškėjo, jog buvusio „Hermio“ banko vadovus bei P.Lazarenką galėjo sieti artimi ryšiai – Ukrainos ekspremjeras Lietuvos banke ne tiktai laikė 30 milijonų dolerių, bet ir tapo vienu didžiausių šito banko akcininkų.

Kai kuriais duomenimis, prieš susijungdamas su Vilniaus banku, „Hermis“ išplatino akcijų emisiją, kurios dalį per tarpininkus įsigijo P.Lazarenka.

Norėjo gauti pelno?

Tiriama versija, kad pinigai į „Hermį“ pervesti ne tik siekiant sumėtyti pėdas ir saugiai juos paslėpti, bet ir tikintis gauti pelno, šį banką pardavus Vilniaus bankui.

Neoficialiais duomenimis, iš pradžių Vilniaus bankas buvo atsisakęs pirkti „Hermį“ dėl šio itin prastų rodiklių – buvo nustatyta, kad bankas buvo išdavęs apie 300 milijonų litų paskolų, kurios niekada nebūtų sugrįžusios.

Manoma, kad tuomet pagelbėjo būtent P.Lazarenkos pervesti 30 milijonų dolerių, kurie gerokai pagerino banko ekonominę padėtį.

Ieško ir kito turto

Jei versija pasitvirtins, gali būti konfiskuotos ir už banko pardavimą gautos lėšos bei įsigytas turtas.

FTB agentai teigia turintys klausimų ne vienam tuomečiam „Hermio“ vadovui. Juos domina ne tik pinigų pervedimai, bet ir visi dokumentai, pagal kuriuos buvo atidarytos sąskaitos, taip pat turtas, kurį P.Lazarenka Lietuvoje galėjo įsigyti kitų žmonių vardu.

Bankininkė praeities neprisimena

Buvusi „Hermio“ banko vadovė ir akcininkė Nadiežda Novickienė „Lietuvos rytui“ teigė nepažįstanti buvusio Ukrainos premjero: „Tokio akcininko tikrai nebuvo“.

Paklausta, ar akcijų įsigijo „Eurofed Bank“, N.Novickienė pakartojo, kad nei šis bankas, nei P.Lazarenka „Hermio“ akcijų neturėjo.

Pasidomėjus, ar gali iš atminties išdilti 30 milijonų JAV dolerių sąskaitų turėtojas, N.Novickienė siūlė atsakymų paieškoti Vilniaus banke: „Banko apyvarta siekė milijardus.

Jeigu žmogus galėtų prisiminti visas sąskaitas, jis būtų tobulesnis už kompiuterį.

Norint apie tai kalbėti, reikia pakelti archyvus.

Kaip žinoma, beveik prieš šešerius metus „Hermis“ buvo parduotas, tad visi archyvai dabar yra Vilniaus banke“.

Sandoris aplipo paslaptimis

Savo gyvavimą „Hermis“ baigė 2000 metų vasario 4 dieną po Vilniaus banko akcininkų susirinkimo.

Didžiulį atgarsį sukėlęs dviejų bankų jungimąsį vainikavęs sandoris liko aplipęs paslaptimis.

Vilniaus bankui perimant turtą paaiškėjo, kad tikroji „Hermio“ būklė gerokai prastesnė, nei buvo teigiama ataskaitose. Pardavimo momentu gerokai padidėjo blogų paskolų portfelis.

N.Novickienei dėl neįvardytų priežasčių neatsirado seniai pažadėtos valdybos pirmininko pavaduotojos vietos Vilniaus banke.

Kalbėdama apie „Hermio“ pardavimą N.Novickienė kartą yra pasakiusi, kad jai pavyko nusileisti auksiniu parašiutu.

Lauks tyrimo pabaigos

Nenorėjęs savo pavardės skelbti vienas Vilniaus banko vadovų tikino, kad jiems žinoma ir P.Lazarenkos pavardė, ir jo bankas „Eurofed Bank“.

Tačiau kol vyksta tyrimas, bankininkas plačiau apie tai kalbėti atsisakė: „Galiu pasakyti tik tai, kad jeigu dėl šių sandorių buvo problemų, jos susijusios ne su mūsų, o su „Hermio“ banku ir jo vadovais“.
Arvydas Lekavičius, Ramunė Sotvarienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

One Response to Lietuvoje – garsaus pinigų plovėjo milijonai

  1. vilnietis

    …Kalbėdama apie “Hermio” pardavimą N.Novickienė kartą yra pasakiusi, kad jai pavyko nusileisti auksiniu parašiutu…

    Suprask, kad jai pavyko pavogti is banko simtus milijonu ir isvengti Lukiskiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.