Darbas saugos tarnyboje virto košmaru

Apsaugininko profesiją studentui primins viršvalandžiai, darbas lauko sąlygomis ir sumažintas atlyginimas

Į „Kauno dienos” redakciją kreipęsis Lietuvos veterinarijos akademijos magistrantas Mantas Misevičius papasakojo apie vienos apsaugos firmos neatsakingai ir aplaidžiai organizuotą darbą bei darbuotojų išnaudojimą. Tuo tarpu šios saugos tarnybos Kauno skyriaus vadovas visas kalbas vadina mėginimu apšmeižti.

Mūšio lauke be ginklų

Keturis mėnesius saugos tarnyboje „Argus” išdirbęs 23-ejų metų M.Misevičius tikina gerokai nukentėjęs nuo darbdavio: „Darbas iš tikrųjų prilygo karo tarnybai mūšio lauke. Per mėnesį tekdavo išdirbti daugiau nei šimtą valandų viršvalandžių”. Pasak vaikino, į saugomus objektus, esančius ne tik Kauno mieste ar rajone, bet ir Jonavoje, jis privalėdavęs vykti nuosavu automobiliu, kuris atstodavo darbo vietą. Tačiau už kurą darbdavys taip ir nesumokėjo. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs vaikino kantrybės taurę. Iškart po to jis paliko šį darbą.

„Skirtingai nei kitų tarnybų darbuotojai, aš ir mano kolegos privalėdavome budėti savo automobiliuose arba visą parą vaikščioti po statybų aikšteles ar kitokius prižiūrimus objektus. Vadovai, išgirdę mūsų skundus, kad apsaugininkams reikėtų kokios šiltesnės patalpos, tik pašaipiai nusijuokdavo ir pasiūlydavo palakstyti bei padaryti pritūpimų ar atsispaudimų”, – pasakojo M.Misevičius.

Negana to, buvęs „Argus” apsaugininkas sakė niekada neturėjęs jokios specialiosios priemonės, kuria galėtų sudrausminti į prižiūrimą objektą besibraunantį vagišių arba apsiginti nuo netikėtų užpuolikų. M.Misevičiaus teigimu, niekas iš apsaugininkų neturėdavo net dujų balionėlio, o „Argus” saugos tarnybos Kauno skyriaus vadovas Viliaudas Kniva susirūpinusiems pavaldiniams neva juokais pasiūlydavo sprukti, jeigu kiltų incidentas.

Apie vagystes – tyliai

M.Misevičius tvirtina, kad apie „Argus” bendrovės prižiūrimuose objektuose įvykusias vagystes policijai neva niekada nebūdavo pranešama, o padaryta žala nukentėjusiems šeimininkams būdavo atlyginama neišmokant darbuotojams dalies atlyginimo: „Neseniai vienoje statybų aikštelėje dingo keli ritiniai apšiltinimo vatos, tai dėl šio įvykio keliems darbuotojams buvo atskaičiuota iš atlyginimo beveik po du šimtus litų. Niekas iš vadovų net nepasidomėjo, kas iš tikrųjų kaltas dėl vagystės. Skirtingai nei paprastai, atlyginimus išmokėjo vokeliuose, kuriuose trūko beveik dviejų šimtų litų, o ne pervedė į banko sąskaitą”.

Laikydamas rankoje lipnia juostele užklijuotą voką, ant kurio užrašyta „-180,54”, vaikinas sako manąs, kad vokeliuose atlyginimą atiduoti nuspręsta būtent dėl to, jog norėta dalį pinigų atimti už įvykusią vagystę. M.Misevičius parodė registracijos lapo kopiją, kurioje matyti, kad pradingusių apšiltinimo vatos ritinių saugomoje teritorijoje buvo pasigesta praėjus dviem dienoms po jo darbo. Nepaisant to, už šį incidentą dalies algos turėjo atsisakyti ir jis.

Buvo net grasinimų

„Nors policijai apie vagystes niekas nepranešė, bet aš sulaukiau vadovo grasinimų, kad būsiu įskųstas teisėsaugininkams, jei negrąžinsiu jam keturių ritinių apšiltinimo vatos. Tikriausiai ir kitiems apsaugininkams, dirbusiems dvi paras po manęs iki vagystės, jis taip pat grasino, nes girdėjau, kad nuo atlyginimo dalis pinigų buvo nubraukti ne tik man, – guodėsi apsaugininko darbą nesėkmingai išmėginęs studentas. – Lygiai taip buvo grasinama susidorojimu ir man mėginant išeiti iš darbo. Nežinia iš kur buvo išgalvota apie tariamas mano pravaikštas, bet aš tuomet kreipiausi į Valstybinę darbo inspekciją. Po to bendrovėje darbo grafikai yra sudarinėjami kur kas tvarkingiau, o darbo vietose daug kur atsirado ir patalpos apsaugos darbuotojams”.

Kalti tik darbuotojai

„Kauno dienos” kalbintas „Argus” saugos tarnybos Kauno skyriaus vadovas Viliaudas Kniva kone visus savo buvusio pavaldinio teiginius pavadino šmeižtu ir mėginimais apjuodinti firmos vardą. Dvejus metus laikinojoje sostinėje veikiančio bendrovės padalinio vadovas į pastarąsias kalbas atsikirto savaip, teigdamas, kad „Argus” firmoje apsaugininkais nebedirbantys jaunuoliai buvo įkliuvę dėl prastai atliekamų pareigų: vėlavimo į darbą arba miegojimo naktinio darbo metu.

„Ar į darbą važiuoti savo automobiliu ar visuomeniniu transportu, priklauso nuo paties darbuotojo, todėl jie ir sprendžia, ar norės sėdėti mašinoje, ar vaikščios po objektą. Be to, mes reikalaujame iš užsakovų, kad jie pasirūpintų, jog visi saugomi objektai būtų deramai apšviesti, o be to, duodame darbuotojams žibintuvėlius, – tikino V.Kniva. – Nežinau, kodėl kažkas liko nepatenkintas ir sugalvojo atkeršydamas apie mus taip kalbėti. Dirbame, kaip pridera ir, atrodo, keblumų jokių nekyla”.

Paklaustas apie specialiąsias savigynos, apsaugos bei ryšio priemones, V.Kniva paaiškino, kad esą yra patys darbuotojai kalti: „Jie tiesiog nesuinteresuoti išklausyti kursus ir išlaikyti egzaminus, kad galėtų gauti asmens bei turto saugotojo pažymėjimą ir taptų visaverčiais kvalifikuotais apsaugininkais. O tokiems stažuotojams juk nieko negalima duoti”.

Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad vargu ar reikia turėti specialų pažymėjimą tam, kad galėtum naudotis žibintuvėliu, susisiekimo priemonėmis ar dujų balionėliu. Juolab kad pastarąjį savigynai įsigyti ir nešiotis su savimi gali bet kuris pilnametis.

Tomas Jarusevičius