Per penkis mėnesius krauta 9,2 mln. tonų krovinių, arba 3 proc. daugiau nei pernai. Didėjančios konkurencijos tarp rytinės Baltijos uostų sąlygomis tai vertinama kaip neblogas rezultatas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad džiaugtis ankstoka. Dar šiemet turi būti įvertintas Klaipėdos uosto konkurencingumas, palyginti su kitais uostais, ir galbūt iš esmės bus keičiama rinkliavų ir tarifų sistema. Ne tik Uosto direkcija, mažindama rinkliavas, bet ir uosto verslo struktūros, koreguodamos tarifus, turės užtikrinti, kad ir ateityje uosto krova tik didėtų. Apie krovos didėjimo tendencijas, naujų krovinių paieškas su S.Dobilinsku kalbėjosi žurnalistas Vidmantas Matutis.
– Kas lėmė, kad gegužę labai smarkiai ūgtelėjo uosto krova?
– Prieš vasarą dažniausiai būna kritimas. Šį kartą tai buvo pats geriausias šių metų mėnuo. Manau, kad krovos didėjimą pirmiausia lėmė suaktyvėjusi prekyba dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.
Iš esmės krova pagerėjo dėl generalinių krovinių ir konteinerių krovos. Konteinerių krova šiemet per penkis mėnesius net 33 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką. Apie 12 proc., palyginti su praėjusiais metais, daugiau krauta trąšų. Tai susitarimų su krovinių siuntėjais ir uosto rinkodaros darbo rezultatas. Šiemet gerokai daugiau krauta ir grūdų.
Kaip teigiamą krovos augimo rodiklį norėčiau pažymėti ir tai, kad su ukrainiečiais pavyko susitarti nedidinti, o su baltarusiais sumažinti traukinio „Vikingas” įkainius. Tai didelis Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos geležinkelių bendrovės indėlis. Krovinių apyvarta pagal „Vikingo” projektą nuolat didėja. Manome, kad dėl to jis negali būti nuostolingas.
Jei išliks tokie uosto krovos tempai, manau, kad uosto kompanijų suplanuotas 22 mln. tonų per metus krovos grafikas bus įvykdytas. Tai būtų absoliutus uosto krovos rekordas.
– Tačiau Tranzito komitete prie Vyriausybės svarstytas klausimas dėl Klaipėdos uosto konkurencingumo, kur tvirtinta, kad tarp rytinės Baltijos uostų Klaipėda yra mažiausiai konkurencinga?
– Daugiausia tai susiję su naftos produktų krova. Per penkis mėnesius naftos produktų krauta 2,8 mln. tonų, arba 8 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tam įtakos turi ypač paaštrėjusi konkurencinė kova. Turime sureguliuoti su naftos produktų krova susijusias rinkliavas ir tarifus.
Teigiama, kad krauti naftos produktus per Klaipėdos uostą kainuoja brangiau nei kaimyniniuose uostuose. Palyginti su Ventspilio ir Talino uostais, pas mus didžiausi ne uosto rinkliavų, bet švartavimo ir vilkikų paslaugų įkainiai. Reikia visiems susėsti, pasakyti savo pageidavimus, padiskutuoti ir susitarti, kad Klaipėdos uoste vienų ar kitų paslaugų įkainiai nebus didesni už tuos, kurių laikytis kartu susitarta. Nes sumažinus, pavyzdžiui, uosto rinkliavas gali atsirasti noras kitiems pagerinti sau gyvenimą jų sąskaita. Dėl to uosto konkurencingumas nepagerėtų.
Prie Tranzito komiteto sudarytas pakomitetis, kuriam vadovauja susisiekimo ministras. Jame turėtų vykti diskusijos, kaip gerinti uosto konkurencingumą.
Manau, kad ateina laikas, kai uosto kompanijos turi pradėti tartis. Svarbiausia turėtų būti ne vidinė konkurencija, o susitarimai dėl specializacijas ir bandymas kartu konkuruoti su kitais uostais. Kai kuriais požiūriais tai jau vyksta. Nors uosto kompanijos yra konkurentės, dažnai įvairiose tarptautinėse konferencijose ir parodose jos dalyvauja kartu viename bendrame Klaipėdos uosto stende.
– Ne kartą girdėjome, kad Uosto direkcija yra paėmusi daug paskolų uostui rekonstruoti ir negali mažinti rinkliavų ar bent jau surinkti mažiau pinigų nei prieš tai buvusiais metais?
– Vykdoma studija, kuri, tikimės, bus pateikta rugsėjį ir galima bus galvoti apie rinkliavų sistemos keitimą išlaikant tas uosto pajamas, kurios reikalingos grąžinti kreditus, palaikyti turimą infrastruktūrą ir ją vystyti. Rinkliavas sumažinti labai paprasta, bet tai susiję su investicijomis. Šiemet turime grąžinti 16 mln. litų, kitais metais 20 mln. litų, po to dvejus metus – maždaug po 25 mln. litų iš bankų imtų paskolų.
Jei krova augtų, galėtume planuoti mažinti rinkliavas. Jau dabar taikome rinkliavų nuolaidas, kurios skatina siųsti didelius krovinių kiekius. Daugelis uostų imasi daryti kuo lankstesnes uosto tarifų sistemas. Ir mes negalime atsilikti. Studija turėtų parodyti ir tai, kur iš krovinių uždirbama. Gali būti, kad uostas mažiau uždirbs, bet pritraukiant daugiau krovinių naudingiau bus valstybei, kuri sudėjus visas su krova susijusias sritis gaus daugiau mokesčių.
– Gegužės 26 dieną pasirašytas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas pagal projektą „2K”. Ar tai reiškia, kad Rusija ims mažinti Klaipėdos uosto kryptimi gabenamų krovinių geležinkelio tarifus?
– Kaip bus realiai, manau, greitai pamatysime. Tačiau ta situacija, kokia buvo iki 2000 metų, kai visiems į Klaipėdos uostą gabenamiems kroviniams buvo taikomi lengvatiniai tarifai, manau, nebegrįš.
Atskiriems kroviniams iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano, arba netgi atskirų Rusijos gamyklų, galės būti taikomi lengvatiniai geležinkelių tarifai per Rusijos teritoriją į Klaipėdos uostą. Krovinių siuntėjai turės kreiptis į Rusijos federalinę tarifų komisiją, kuri ir nuspręs suteikti ar ne lengvatinį krovinių gabenimo tarifą. Iki pasirašant „2K” projektą tokios galimybės nebuvo. Manau, kad atskirais atvejais, kai Rusijos uostai bus užšalę ar susidarys krovinių kamšatys uostų prieigose, lengvatinis tarifas į Klaipėdos uostą gali būti suteiktas. Tačiau nereikia tikėtis, kad tai pasiekti bus lengva.
Kitas realus žingsnis pasirašius projektą „2K” bus tai, kad nuo birželio 22 dienos turėtų pradėti kursuoti traukinys „Merkurijus” tarp Kaliningrado, Klaipėdos ir Maskvos. Šis traukinys, manau, bus labai patrauklus. Jis perkels dalį krovinių nuo kelių ant geležinkelio platformų, nes traukiniams lengviau kirsti sienas, nereikia kvotų, kurių vežėjams Rusija suteikia nepakankamai.
– Gegužę Klaipėdoje vyko didelis Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas. Ar yra konkrečių šio forumo ir bendradarbiavimo su baltarusiais rezultatų?
– Klaipėdos uostas yra arčiausiai Baltarusijos ir siūlo geresnes krovos sąlygas, todėl tikimės, kad baltarusiškų krovinių krova didės. Transporto ministrų lygiu pasirašytas susitarimas, kad 2006 metais baltarusiai Klaipėdos uoste kraus 6 mln. tonų krovinių (pernai buvo 4,5 mln. tonų). Pagal infrastruktūros galimybes Klaipėdos uostas priaugo iki Ventspilio lygio ir gali siūlyti baltarusiams krauti trąšas į „Panamax” tipo laivus.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pasiūlė liepą ir rugpjūtį eksperimento tvarka krauti per mėnesį 2-3 „Panamax” tipo laivus su trąšomis iki 60 tūkst. tonų. Panašų laivą KLASCO pakrovė šių metų pradžioje, kai jo dėl praūžusio uragano „Anatolijus” padarytų nuostolių negalėjo priimti Ventspilio uostas. Pagal eksperimento tvarką baltarusiai įsipareigojo per mėnesį pateikti ne mažiau kaip 170 tūkst. tonų trąšų ir užsakyti reikalingus laivus. Po eksperimento, kuris įrodytų, kad Klaipėdos uostas gali susidoroti su dideliais kiekiais trąšų, galėtų būti pasirašytos tolesnio bendradarbiavimo sutartys. Iki šiol Klaipėdos uoste buvo kraunamos baltarusių trąšos, skirtos gabenti į artimąsias užsienio šalis. „Panamax” laivais jos būtų gabenamos į Azijos ir Amerikos šalis.
Pagal susitarimus baltarusiai yra įsipareigoję per 2006 metus Klaipėdos uoste krauti ne mažiau kaip 1,8 mln. tonų trąšų.
– Kinijos delegacijos važinėja po Baltijos šalių uostus. Ar yra kokių nors ketinimų krauti krovinius per Klaipėdos uostą?
– Klaipėdos uoste apsilankę kinai sakė, kad turi išanalizuoti surinktą informaciją. Sulaukėme ne tik kinų, bet ir japonų kompanijų atstovų. Įstoję į Europos Sąjungą mes jiems tampame įdomesnis. Iki šiol didžioji dalis jų produkcijos buvo gabenama per Suomijos ir kitų Vakarų Europos šalių uostus. Tolimųjų Rytų atstovai pradėjo žvalgytis, kur galima sandėliuoti arčiau ir pigiau, mažinti įkainius didinant apyvartą.
Siunčiant krovinius per Rusiją, yra problemų dėl atsiskaitymų. Kai krovinys toli, pirkėjas bijo avansu mokėti, o pardavėjas bijo be išankstinio apmokėjimo išsiųsti prekes. Mes kaip kompromisinį variantą siūlome Lietuvoje sandėliuojamas prekes įvertinti ir mokėti pinigus, kai prekė yra vietoje ir galima atvykti ją pažiūrėti. Tokius privalumus mes galime siūlyti būdami Europos Sąjungos pakraštyje.