Rusija, prekiaudama dujomis, partnerius skirsto į gerus ir blogus
Rusijai sekmadienį nutraukus dujų tiekimą Ukrainai, dujų sumažėjo ir žiemiškoje Europoje, kaip tik tuo metu, kai Maskva perima pirmininkavimą Didžiojo aštuoneto grupėje (G8).
Jungtinės Valstijos jau pareiškė, jog tokie Rusijos veiksmai verčia galvoti, kad Rusija ginčuose su Ukraina energetiką ima naudoti kaip politinį ginklą, o europiečiai sunerimę, jog ir jiems žiemos sąlygomis teks patirti dujų stygių.
Monopolistinis Rusijos dujų tiekimo koncernas „Gazprom” tvirtina, kad dujų tiekimas Ukrainai nuo sausio 1 dienos sumažintas ketvirtadaliu, nes Kijevas atsisakęs pasirašyti naują dujų tiekimo sutartį, beje už keturgubą kainą.
JAV reiškia apgailestavimą
Kremlius ginčą su Ukraina vadina grynai komerciniu, o Kijevas teigia, jog šitaip norima sužlugdyti vakarietišką Ukrainos vyriausybę, ir tvirtina, kad per Ukrainos dujotiekių sistemą dujų mažiau gaus ir Europa. Šis dujų čiaupo užsukimas paveikė ir Vengriją bei Lenkiją, iš kur jau pranešama apie dujų tiekimo sumažėjimą: Vengrijoje 25 procentais, o Lenkijoje – 14 proc., Austrijoje – trečdaliu.
JAV išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos sprendimo nuo sausio 1 dienos nutraukti dujų tiekimą Ukrainai ir mano, kad šis žingsnis gali destabilizuoti Europos energetiką, sakoma JAV Valstybės departamento oficialiame pareiškime, kurio tekstą cituoja britų BBC korporacija.
Kaltinimai neteisėtais veiksmais
Anot koncerno „Gazprom”, per Ukrainą Vakarų Europai tiekiama pakankamai dujų. Jei Vakarų šalys jų gauna nepakankamai, matyt, Ukraina dalį jų pasiima sau. Pirmadienį „Gazprom” atstovas pareiškė, jog Ukraina neteisėtai jau paėmė daugiau kaip 100 milijonų kubinių metrų rusiškų dujų.
Vengrijos dujų įmonė MOL pranešė, kad iš Rusijos per Ukrainą ateinantis dujų kiekis sumažėjo daugiau kaip 25 procentais. Nemaža dalis vartotojų net perėjo prie kūrenimo mazutu. Lenkija dujų gauna 14 procentų mažiau.
Austrijos naftos ir dujų bendrovė OMV pirmadienį pranešė, kad per naktį dujų tiekimas iš Rusijos sumažėjo maždaug trečdaliu. Pasak bendrovės, vartotojams reikiamą dujų kiekį teks užtikrinti panaudojant jų atsargas.
Vokietijos bendrovė „E.ON-Ruhrgas” taip pat perspėjo, kad didieji jos klientai gali turėti rūpesčių, jei Rusijos ir Ukrainos ginčai užsitęs.
Italija jau buvo patarusi dujų importuotojams, įskaitant ir bendrovę „Eni”, kad gruodžio pabaigoje prisipirktų kuo daugiau dujų.
Žada bylinėtis Stokholme
Ukrainos kuro ir energetikos ministras Ivanas Plačkovas praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje, kur vedė derybas su Rusijos pramonės ir energetikos ministru Viktoru Christenka dėl dujų tiekimo ir tranzito.
Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad „Gazprom” pasiūlyta gamtinių dujų kaina (nuo 2006 metų sausio 1 dienos – 230 dolerių už 1000 kubinių metrų) yra nepriimtina, ir pavadino tai tiesioginiu ekonominiu spaudimu.
„Tikimės, kad „Gazprom” teigiamai atsakys į Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz Ukrainy” pasiūlymus. Rusijai atsakius neigiamai, turime pagrindo kreiptis į tarptautinį arbitražo teismą Stokholme. Tokius nurodymus daviau „Naftogaz Ukrainy” vadovui, parengti ir visi reikalingi dokumentai”, – J.Jechanurovo žodžius citavo agentūra „Reuters”.
Rusija anksčiau pateikė Ukrainai naujų protokolų dėl tiekimų ir tranzito 2006 metais projektus, kurie, Kijevo nuomone, neatitinka tarptautinių principų. Ginčas dėl dujų įsiliepsnojo tuomet, kai Rusija pareikalavo iš Kijevo nuo šių metų sausio 1 dienos sutikti mokėti keturgubai didesnę kainą (maždaug 230 dolerių už 1000 kubinių metrų vietoj senosios – 50 dolerių).
Kijevas duoda garantijas
Ekonominį ginčą visas pastarąsias dienas kaitino aliarmuojantys Rusijos komentarai, kuriuose tvirtinama, kad Ukrainos užsispyrimas nemokėti tiek, kiek reikalauja „Gazprom”, yra neatsakingas ir kelia grėsmę dujų tiekimui Vakarų Europai, kuri iš Sibiro gauna maždaug ketvirtį jai reikalingų dujų.
Kremliaus atstovas Europos Sąjungoje (ES) Sergejus Jastržembskis britų BBC korespondentui teigė, kad Ukraina „šantažuoja Bendriją ir laiko įkaitais visus vartotojus, esančius Vakarų Europoje”. Panašius komentarus platino ir „Gazprom” atstovai.
Premjeras J.Jechanurovas ES atstovams davė garantijas, kad dujų tiekimas Bendrijai nebus sutrikdytas. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka netgi sutiko, kad dujų kaina gali būti smarkiai padidinta, bet tik tolesnėje ateityje. „Jeigu Ukraina nori būti ekonomiškai nepriklausoma, anksčiau ar vėliau mums teks pereiti prie rinkos santykių”, – sakė prezidentas.
Reikalauja laikytis galiojančių kontraktų
Tačiau Ukraina taip pat reikalauja, kad būtų laikomasi tebegaliojančių kontraktų. Viename labai svarbiame priede prie sutarties, pasirašytos tarp „Gazprom” ir „Naftogaz Ukrainy”, nurodyta, kad mainais už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją „Gazprom” įsipareigoja iki 2009 metų dujas pardavinėti po 50 dolerių už 1000 kubinių metrų, ir šios kainos negali pakeisti nė vienas sutarties dalyvis.
Politologas Andersas Aslundas, dirbantis Karnegio fonde, praėjusios savaitės pradžioje teigė manantis, kad, nors Rusija laikosi labai griežtos linijos, Ukrainai nėra didelio pagrindo baimintis dėl to, jog jai netrukus už Sibiro dujas reikės mokėti gerokai brangiau.
Politologas pateikė keletą skaičių. Ukraina šiais metais importavo maždaug 25 milijardus kubinių metrų dujų iš Rusijos, 38 milijardus – iš Turkmėnistano ir dar 18 milijardų išgavo pati.
A.Aslundas manė, kad Ukraina iš keblios padėties išsisuks, pirkdama dujas nebrangiai – po 60 dolerių už 1000 kubinių metrų – iš Turkmėnistano. Tačiau pačioje 2005-ųjų pabaigoje „Gazprom” Kijevui užbėgo už akių ir tą dujų kvotą iš Turkmėnistano perpirko.
Didės tranzito tarifai
Pasak A.Aslundo, jeigu Rusija ir Ukraina vis dėlto anuliuos galiojančius kontraktus ir pereis prie rinkos kainos – didesnės nei 200 dolerių už 1000 kubinių metrų, Kijevas savo ruožtu galės reikalauti iš Rusijos, kad ji rinkos kaina mokėtų ir už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.
Tranzito mokestis gali nuo 1,1 dolerio padidėti iki maždaug 3 dolerių už 1000 kubinių metrų dujų transportavimą 100 kilometrų atstumu.
Analitikai teigia, kad Ukrainai būtų itin naudingas perėjimas prie rinkos kainų, nes iš barterinių susitarimų pelnosi tik korumpuoti valdininkai ir jų bičiuliai verslininkai. Anksčiau ši šalis iš tokių susitarimų tarsi sutaupė kelis milijardus dolerių, bet didžioji šios sumos dalis atiteko vadinamiesiems dujų baronams.
Saviems – pigiau, svetimiems – brangiau
Tiek tarptautinė žiniasklaida, tiek kai kurie politikai pažymi, kad Rusija, pardavinėdama naftą, dujas ar kitus gamtos turtus, taiko dvigubus standartus: vienokius – saviškiams, kitokius – svetimiems. Tai pripažino buvęs Rusijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas, atsistatydinęs pačioje 2005-ųjų pabaigoje. „Rusijoje virš verslo viešpatauja politika”, – sakė A.Ilarionovas.
Pavyzdžiui, Kremliui lojali Baltarusija už 1000 kubinių metrų dujų moka tik 48 dolerius, tuo tarpu Gruzija ir Armėnija, pasirinkusios provakarietišką kursą, nuo šių metų pradžios mokės daug daugiau – po 110 dolerių.
„Prezidentas Putinas sako, kad prekyboje dujomis nėra jokios politikos, tik ekonomika. Tai kodėl Rusija taip išrūšiuoja partnerius, kurstydama jų prieštaravimus?” – klausia A.Aslundas ir nurodo, kad tam yra svarių priežasčių.
Pirmiausia, Rusija nori paveikti Ukrainos parlamento rinkimų, kurie vyks kovą, rezultatus. Ukrainos rinkėjams peršama mintis, kad jų vyriausybė – ekonominiu požiūriu nekompetentinga, o jos provakarietiška orientacija žalinga paprastam vartotojui.
Antra, Kremlius mėgina diskredituoti „oranžinę” Ukrainos vyriausybę Rusijos piliečių akyse, kad jiems nekiltų pagunda surengti „spalvotąją” revoliuciją savo šalyje.
JAV laikraštis „The Wall Street Journal” nurodo, kad Rusija siekia įvaryti pleištą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos, mėgindama pateikti vyriausybę Kijeve kaip neatsakingą ir nepatikimą.
Prezidentas V.Juščenka ne kartą pareiškė, kad jo šalies vienas pagrindinių prioritetų – narystė ES.
Tvirtu žingsniu NATO link
Nepaisant visų kliūčių, Ukrainos vadovybė ir toliau ketina šalį vesti Vakarų kryptimi. Pačiomis paskutinėmis praėjusių metų dienomis, kai derybos dėl dujų kainų pasiekė kulminaciją, V.Juščenka davė nurodymą vyriausybei suformuoti instituciją, kuri parengtų Ukrainą stoti į NATO.
Tai nurodyta prezidento įsake, kuriuo remiantis įsigalioja 2005 metų lapkričio 25 dieną priimtas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas „Dėl neatidėliotinų priemonių toliau plėtoti Ukrainos santykius su NATO”.
Leonas Žalys