Nuo Jono kalnelio piliavietės link puikiai sutvarkytomis krantinėmis vaikštinėjantys turistai, Danė ir pilies uostelis, pilni laivelių, švytintys senamiesčio namų fasadai bei idealiai rekonstruotos gatvės, laimingi ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai, ir senamiestyje verslą turintys žmonės – visa turėtų būti, jeigu pavyks įgyvendinti tai, kas surašyta Klaipėdos senamiesčio regeneracijos studijoje.
O kad remiantis studija parengtus projektus būtų galima realizuoti, reikia ne tik lėšų, bet ir naujo senamiesčio statusą pakeisiančio potvarkio, kurį turėtų pasirašyti kultūros ministras.
Klaipėdos senamiesčio regeneracijos galimybių studiją savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus užsakymu rengė didelis autorių kolektyvas, projektui vadovavo architektas Jonas Piparas. Klaipėdos „Miestprojekto” specialistai parengė viešųjų erdvių, susisiekimo sistemos studiją, inžinerinę dalį, gatvių ir pastatų regeneravimo prioritetų studiją. „Uostamiesčio projektų” architektai rengė senamiesčio traukos taškų analizę, regeneravimo galimybių ir prioritetų studiją. „Eurointegracijos projektai” pateikė ekonominį studijos pagrindimą bei galimybių analizę. Į naująją studiją įtraukta ir firmos „Voliuta” rengtoji Jono kalnelio ir Tabako fabriko teritorijos plėtros studija.
Prireiks dar studijų
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje Klaipėdos senamiesčio regeneracijos galimybių studiją pristatęs projekto vadovas J. Piparas sakė, jog pagrindinis kolektyvo tikslas buvęs, atlikus senamiesčio teritorijos analizę, ekonominius skaičiavimus bei viešųjų erdvių ir esamų bei galimų traukos taškų studiją, pateikti pasiūlymus prioritetiniams darbams senamiestyje.
Be to, studijos rengėjams buvo kelta užduotis pasiūlyti vieną ar du projektus, kuriems būtų galima „pritraukti” Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Projekto vadovo žodžiais, užduotis buvusi itin sudėtinga, nes apima pernelyg platų klausimų ratą. Vos ne kiekvienai studijos daliai reikia atskiro tyrimo. O ir pasiūlyti vieną ar du prioritetinius projektus beveik neįmanoma, nes reikia papildomai svarstyti, kas turėtų būti tie prioritetai.
Naujojoje studijoje pateikiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių brėžinys, numatytos gatvių rekonstrukcijos galimybės – kur reikėtų grindinį atnaujinti, kur – palikti taip, kaip yra, tik gerinti kokybę. Taip pat apskaičiuota, kiek tai galėtų kainuoti. Eismo senamiestyje schema nepateikiama, nes čia būtinai reikia ne tik atskiros studijos, bet ir politinio sprendimo – ką pagaliau daryti su Tiltų gatve: ar atiduoti ją pėstiesiems, ar palikti tranzito galimybę, ar netgi paleisti lėtaeigį tramvajų.
Siūloma, kad visas senamiestis taptų pėsčiųjų zona, kai kurioms gatvelėms tiktų ir mišrus eismas. Automobilių aikšteles siūloma įrengti aplink senamiestį. Susisiekimo problemas padėtų spręsti nauja gatvė ir tiltas per Danę.
Svarbiausiomis viešosiomis erdvėmis įvardintos piliavietės teritorija, pagrindinis senamiesčio kompleksas su senąja turgaviete, Danės krantinės bei Jono kalnelis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyti turistams keturi maršrutai, eisiantys pro pagrindines nekilnojamąsias kultūros vertybes bei pramogų taškus.
Vienu didžiausių studijos privalumų pavadinta „Uostamiesčio projektų” pateikta pagrindinių senamiesčio traukos centrų bei galimų žmonių srautų schema. Tačiau atmestas siūlymas keisti senamiesčio ribas jį mažinant. Sukritikuotas ir architekto V. Šliogerio siūlymas drausti bet kokią Jono kalnelio urbanizaciją – esą koks ten bus traukos centras, jei net paprasčiausios kavinukės nebus galima pastatyti.
Dėl prioritetų teks diskutuoti
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika teigia, jog tokia senamiesčio regeneravimo galimybių studija buvo verkiant reikalinga. Juolab kad paskutinį kartą panašus darbas buvo rengtas prieš dvi dešimtis metų, ir tai tebuvusi tik schema. Tiesa, anuometis Kultūros vertybių apsaugos departamentas dar buvo užsakęs kažkodėl tik pusės senamiesčio reglamentą…
Pasak vyriausiojo architekto, priekaištai, kad nepasiūlyta konkrečių projektų, esą nepagrįsti – studijos rengėjai negali bakstelti pirštu ir pasakyti: štai prioritetas. Dėl prioritetų dar reikės diskutuoti, o studija – tęstinis darbas, duodantis kelis senamiesčio vystymosi scenarijus, kuriuos reikės rinktis bei toliau vystyti. Svarbu esą tai, jog šis darbas padeda senamiestį suvokti kaip visumą, išryškina didžiausias jo vertybes, prioritetines viešąsias erdves, esamus ir galimus traukos centrus.
Beje, A. Mureika geru žodžiu paminėjo ir miesto valdžią vis pabaksnojančius verslininkus – jų iniciatyva prisidėjo, kad studija būtų kuo greičiau parengta. Ji „atrišianti rankas” ir verslininkams – kai bus aišku, kokiomis kryptimis senamiestis vystysis, verslininkai žinos, kur verta investuoti bei tuo prisidėti prie senamiesčio atgaivinimo.
Tačiau vyriausiasis architektas kategoriškai nesutinka su nuomone, kad Tiltų gatve judėtų transportas, bei su tuo, kad prie kiekvienos senamiestyje esančios kavinės būtų galima privažiuoti nuosavu automobiliu. Jis teigia, kad didžiausia vertybė esąs pats senamiestis – architektūra, mažosios architektūros formos, fasadai, grindinys ir visų erdvių ryšys. O to tikrai nepamatysi pralėkdamas mašina.
„Kokie fasadai, jei tenka rūpintis, kad ant tavęs kas neužvažiuotų”,- piktinosi A. Mureika.
Be to, transporto srautas, judantis Tiltų gatve, tarsi perkerta senamiestį į dvi dalis ir trukdo jam vystytis. Jau ir taip esama didžiulės klaidos, kad Pilies gatvė „atrėžia” senamiestį nuo piliavietės, ir dera galvoti ne apie tramvajus, o kokiu būdu spręsti, kad miestiečiams ir miesto svečiams būtų patogiau pėsčiomis prie vieno didžiausių būsimų traukos centrų – piliavietės – patekti.
Didele klaida buvo pavadintas ir į 1997 metais patvirtintą miesto bendrąjį planą įtrauktas sprendinys sugrąžinti buvusį senamiesčio užstatymą. Pasak vyriausiojo architekto, taip būtų „užmušamos” erdvės, tad verta šį sprendinį keisti.
Studija – tik studijavimui?
Gražias Klaipėdos senamiesčio regeneravimo vizijas bepaišančius studijos rengėjus atvėsino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus ekspertas Ramūnas Bartkus. Jo žodžiais, ši studija bei planai sutvarkyti Danės krantines, atgaivinti piliavietę ir uostelį bei Jono kalnelį vargu ar įgyvendinami. Kaip žinia, Klaipėdos senamiestis yra respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas, įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. O saugomame objekte beveik nieko nevalia daryti. Jeigu kultūros ministras pasirašytų raštą, kuriame Klaipėdos senamiestį įteisintų kaip kultūros paveldo vietovę, tada suvaržymų bei draudimų ženkliai sumažėtų. Tad Klaipėdos savivaldybei derėtų kreiptis į ministrą.
Paminklotvarkos skyriaus vedėja Rima Noreikienė nenori sutikti su tuo, kad gražūs planai esą liksią tik popieriuje ir kad studija gali likti tik studijavimui. Visų pirma studija – ne koks statybų dokumentas, kurį reikėtų derinti ar kurio nebebūtų galima keisti. Antra – kai remiantis studija bus rengiami konkretūs projektai, tada jau jie bus teikiami ir Kultūros paveldo departamentui. Šiuo metu jokių ypatingų „perversmų” neplanuojama. Dabar ketinama rengti projektą dėl senamiesčio gatvių bei fasadų sutvarkymo bei Danės krantinių rekonstrukcijos.
Livija Grajauskienė