Nuo šių metų įsigaliojančių įstatymų porcijoje Lietuvos piliečiams valdžios vyrai pateikė ir gardžių, ir sprangių kąsnelių.
Pats aktualiausias Seime priimtų įstatymų blokas – mokesčiai, kurie itin nudžiugins užsienyje dirbančius lietuvius bei pravirkdys mūsų valstybėje nugarą lenkiančius verslininkus.
Klaipėdos miesto valdžia taip pat jau priėmė bei ketina svarstyti įprastą miestiečių gyvenimo ritmą pakeisiančius nutarimus, iš kurių pats kontraversiškiausias – nauja mokesčio už vandenį tvarka.
Smogs verslui
Jau šiais metais klaipėdiečiai gali nebeišvysti pamėgtų kirpyklų ar pigių drabužių parduotuvių, įsikūrusių daugiabučiuose, privačiuose namuose.
Anot „Vakarų ekspreso” kalbintų politikų, toks liūdnas likimas individualioms įmonėms prognozuojamas dėl nuo sausio pirmosios įsigaliojusio naujojo nekilnojamojo turto mokesčio.
Verslininkai bus priversti mokėti metinį 1 procento nekilnojamojo turto vertės mokestį, o tokią naštą paneš ne visos įmonės.
„Kirpyklėlės ar pigiais drabužiais prekiaujančios parduotuvės, kurių metinė apyvarta nėra didelė, bus priverstos bankrutuoti. Per metus valstybė iš naujojo mokesčio uždirbs nedaug – vos 30-40 tūkst. litų. Tokio žingsnio Vyriausybė ėmėsi norėdama sulyginti verslo sąlygas uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios moka daugiau mokesčių nei individualios įmonės”, – mūsų dienraščiui sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys Eligijus Masiulis.
Kita naujovė mokesčių sferoje – džiuginanti tuos, kurie dirba užsienyje.
Pagal ankstesnę tvarką, svečiose šalyse dirbantys lietuviai mokesčius mokėdavo ne tik užsienio šalyje, bet būdavo priversti mokėti dar ir į Lietuvos katilą.
„Taip žmonės tiesiog nenorėdavo grįžti namo, nes valstybė, kuri jiems nepasiūlė gerų darbo sąlygų, grįžus su užsienyje uždirbtais pinigais dar „nulupdavo” savo dalį”, – teigė E. Masiulis.
Pavyzdžiui, Anglijoje neapmokestinamas minimumas yra apie 400 svarų sterlingų (per 2000 litų), o Lietuvoje – 290 litų. Lietuvoje tekdavo sumokėti 33 proc. gyventojo pajamų mokesčio nuo uždirbtų 400 svarų.
Pernai Seimui priėmus pataisas, minėtų 33 proc. nebereikės mokėti tiems, kurie užsienyje uždirbs pinigus nuo šių metų sausio 1-osios.
Ir duoda, ir atima
Kita gyventojų pajamų mokesčio pataisa – nuo sausio 1-osios vietoje 33 proc. mokesčio mokėsime 27 proc., todėl naujoji tvarka esą sumažins vadinamųjų atlyginimų vokeliuose mokėjimą. Nukris dalis naštos verslininkams, o žmonės esą turėtų pajusti, kad daugiau uždirba.
Tačiau valdžioje sėdintys gerieji dėdės įvedė naują vadinamąjį solidarumo mokestį, motyvuodami tuo, kad 6 procentiniais punktais sumažinus gyventojų pajamų mokestį, valstybės biudžetas patirs nuostolių.
Nuspręsta laikinai, iki 2008 metų sausio 1-osios, padidinti pelno mokestį – nuo šių metų vietoje 15 proc. bus mokama 19 proc., o 4 procentinių punktų skirtumas ir yra solidarumo mokestis.
Pasak Seimo opozicijos, šis naujas mokestis sumažins verslo plėtrą bei investicijas Lietuvoje, o pagal užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, mūsų šalis ir taip yra pačiame Europos Sąjungos (ES) dugne.
Be kita ko, nuo šio mėnesio įsigaliojo ir įstatymas, pagal kurį elektronine technika prekiaujančios bendrovės bus priverstos mokėti mokestį už technikos utilizaciją.
Informacinės naujovės
Parlamentarė Irena Šiaulienė vienomis svarbiausių naujovių šiais metais įvardijo Informacinės visuomenės ministerijos įkūrimo galimybę bei naujus Informacinės visuomenės įstatymus.
Nors naujos ministerijos steigimo idėją sukritikavo prezidentas Valdas Adamkus, o premjeras Algirdas Brazauskas tvirtino, kad jokia ministerija nėra kuriama, I. Šiaulienė sakė ką kita.
„Ta ministerija yra reikalinga ir tokia yra Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pozicija. Neįsteigtoji ministerija pagal atliekamas funkcijas dabar „išsimėčiusi” po Vidaus reikalų, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas. Pagal visuomenės informavimo paslaugų plėtrą ir spartą Lietuva per pusantrų metų pasiekė daugiau nei Europos Sąjunga per trejus metus. Manome, kad reikia vientisos sistemos”, – mūsų dienraščiui sakė I. Šiaulienė.
Ji teigė, kad informacinės visuomenės ministerijas turi latviai, estai, čekai.
Nuo šių metų įsigalios ir nauji Informacinės visuomenės paslaugų bei Teisės gauti informaciją įstatymai.
Pagal juos bus reglamentuota, kada užsakovas ir atsakovas turi gauti ir pateikti informaciją, kokia yra atsakomybė, apibrėžtos pastaruoju metu itin populiarėjančios prekybos internetu taisyklės, bus galima daugiau reikalų tvarkyti internetu su valstybinėmis institucijomis.
Nauda jūrininkams
2006-ieji yra metai, kai daugiau vilčių gyventi geriau turės Lietuvos jūrininkai, užsiimantys verslu, – taip teigė parlamentaras Vaclavas Stankevičius.
Anot jo, šiais metais turėtų būti patvirtinta nauja Valstybinio socialinio draudimo redakcija, pagal kurią atsirastų lengvatos jūrininkams-verslininkams.
„Dabar jie moka 31 proc. mokestį, kuris taikomas kiekvienam bendrovės darbuotojui, o tokio dydžio mokestis yra per didelis. Tai yra viena priežasčių, kodėl laivų su Lietuvos vėliava ne daugėja. Priėmus pataisas, minėtas mokestis būtų sumažintas ir sudarytos daug geresnės sąlygos laivų savininkams, jūrininkams-verslininkams pirkti laivus”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo politikas.
Jam svarbus ir Rinkimų į Seimą įstatymo pakeitimas, kuris uždraudžia rinkėjų papirkinėjimą dovanomis. Pagal ankstesnę tvarką, anot Seimo nario, į parlamentą ne retai būdavo išrenkami politikai, kurie daugiau vaišindavo ir dovanodavo, o ne tie, kurie būdavo turtingi savo idėjomis.
Kita naujovė – pakeistas Priesaikos ceremonijos įstatymas, vadinamasis priesaikos institutas. Mat pagal naująją tvarką priesaikos tekstas yra pritaikytas laisvamaniams, kurie gali ir nesakyti „Tepadeda man Dievas”.
„Bus galima pasirinkti tekstą be tų žodžių, o tokia tvarka demonstruoja valstybės demokratiškumo lygį”, – tvirtino V. Stankevičius.
Kitos svarbios naujovės – Konstitucijos pataisų tvirtinimas dėl euro įvedimo bei nauja Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcija, pagal kurią atsisakyta minties įvesti abonentinį mokestį už suteiktas paslaugas.
Kontroliuos paauglius
Itin svarbus įstatymas turėtų būti priimtas Seimo pavasario sesijos metu – politikai svarstys nusikalsti linkusių nepilnamečių įstatymo projektą.
Anot parlamentarės Ramunės Visockytės, dokumentus rengia prie Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudaryta darbo grupė.
„Pagal naująjį teisės aktą socialiniai darbuotojai ne tik dokumentus pildys, bet ir realiai dirbs prevencijos srityje. Bus reglamentuota minimali ir vidutinė nusikalsti linkusių nepilnamečių priežiūra, o į darbą įtraukti ir valstybės tarnautojai, ir vaikų tėvai. Svarstoma įsteigti ir į dienos centrus panašias įstaigas”, – mūsų dienraščiui teigė Seimo narė.
Anot jos, naujasis įstatymas uždės apynasrį ne tik nusikalsti linkusiems paaugliams, narkomanams, viešosios tvarkos trikdytojams, bet ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
Revoliucija ES
Mažą ekonominę revoliuciją šiemet bus planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrose – Europarlamentas svarstys itin svarbią naujosioms Sąjungos valstybėms-narėms vadinamąją paslaugų direktyvą.
Ji reglamentuos naują įvairias paslaugas teikiančių bendrovių kūrimosi ES šalyse tvarką.
„Pagal Mastrichto sutartį yra reglamentuotas laisvas kapitalo, asmenų judėjimas Sąjungos valstybėse, o paslaugų – ne”, – „Vakarų ekspresui” sakė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, dėl naujosios direktyvos didžiulė įtampa kyla senosiose ES valstybėse, kuriose paslaugos nėra tokios kokybiškos, kaip, pavyzdžiui, posovietinio bloko šalyse.
„Prancūzijoje per referendumą dėl Europos Konstitucijos buvo iškabinti plakatai su tokiais užrašais: „Konstitucijai – ne, nes atvažiuos santechnikas iš Lenkijos”. O lenkai vėliau kabino plakatus su lozungu „Nebijokite santechniko iš Lenkijos”. Mat pagal direktyvą įmonėms, kurios nori įskurti ne gimtosiose Sąjungos valstybėse ir ten teikti savo paslaugas, bus taikomas pereinamasis metų arba dvejų laikotarpis”, – sakė politikas.
Pereinamojo laikotarpio metu įmonės mokėtų savo valstybės mokesčius, o šiuo metu jos moka šalies, kurioje veikia, mokesčius. Per minėtą laikotarpį bendrovės galėtų susipažinti su rinka, patikrinti savo galimybes joje įsikurti.
„Vakariečiai bijo mūsų, nes Rytų Europos žmonės nebijo darbo, lietuviui dirbti 10 ar 12 valandų per parą yra normalu, o belgui, prancūzui net ir 8 valandos jau yra labai daug. Tad į rinką atėjus darbštiems žmonėms, gali būti išstumtos Vakarų Europos įmonės. Mums, lietuviams, pavyzdžiui, yra keista, kad daugelyje Prancūzijos kavinių gali gauti maisto tik vakare. Pavyzdžiui, Briuselyje santechniko aš jau laukiu dvi savaites – jis tiesiog neateina”, – pasakojo E. Gentvilas.
Yra ir dar vienas pavyzdys – turkų restoranų invazija į ES valstybes, mat turkai gana pigiai vertina savo darbo jėgą ir teikia kokybiškesnes paslaugas nei vietiniai.
Europarlamentaras tikino, kad naujoji direktyva sėkmės atveju įsigaliotų nuo 2007-ųjų.
Denisas Nikitenka