Protingi žmonės supras euro privalumus

Nuo 1996 metų Lietuvos banko valdybai vadovaujantis Reinoldijus Šarkinas prezidento Valdo Adamkaus teikimu paskirtas trečiai penkerių metų kadencijai. 2006-ieji bus ir paskutiniai metai, kai Lietuva turės savo nacionalinę valiutą – litą. „Ekstros” pokalbis apie tai, kokių privalumų turės Lietuva įvedus eurą, ar jie nusvers lito praradimo netektis.

– Ką tik esate paskirtas trečiajai kadencijai, tačiau ši jums džiugi žinia greičiausiai sutaps su nacionalinės valiutos „duobkasio” vaidmeniu…

– Pats paklausėte, pats ir atsakėte. Iš tiesų padėtis yra dvejopa. Malonu, kad Seimas vieningai palaikė, pritarė ir paskyrė dar vienai kadencijai, bet, praėjus pirminei euforijai, tenka galvoti, ką daryti toliau, nes šalies laukia labai atsakingas momentas. Tačiau nemėgstu tų skambių epitetų – „lito tėvas”, „duobkasys” – nes ne vienas žmogus, o politinė valdžia priima tokius svarbius sprendimus.

– Sakoma, kad Lietuva privalo įsivesti eurą, nes tai priimtų susitarimų reikalas, tačiau ar atitiksime keliamus aukštus finansinius kriterijus?

– Lietuva į ES priimta su išlyga, kuri leido kurį laiką naudoti litą, kol bus įvykdyti atitinkami kriterijai. Visus reikalavimus, nustatytus eurą norinčioms įvesti šalims, mūsų valstybė sėkmingai vykdo – litas yra stabilus euro atžvilgiu, valstybės skola gerokai mažesnė, nei galima, biudžeto deficitas neviršija nustatytos ribos, ilgalaikių palūkanų norma mažesnė, nei leistina. Vykdome ir kainų stabilumo kriterijų, nors jam reikia didžiausio dėmesio, nes šiam kriterijui daug įtakos turi naftos kainų kaita.

– Apie 50 proc. Lietuvos žmonių yra prieš euro įvedimą, jie stipriai emociškai prisirišę prie lito. Kaip ketinate įveikti šį pasipriešinimą?

– Imsimės visų įmanomų priemonių, kad patys žmonės, o jie yra labai protingi, teisingai įvertintų situaciją. Dabar pagrindinis priešinimosi motyvas – kilsiančios kainos po euro įvedimo. Galima pamanyti, kad dabar tos kainos nekyla.

Reikia skirti šiuos dalykus: euro įvedimą ir kainų kilimą. Tiesa, taip jau sutapo, kad daugelyje šalių, kurios įsivedė eurą, kai kurių produktų kainos kilo. Dėl jų stygiaus, dėl nederliaus, dėl praūžusių stichijų. Tokių sutapimų būta, tačiau lengviausia juos nurašyti eurui. Be abejo, dėl nesąžiningo kainų apvalinimo kainos kilti gali, bet tai neturėtų viršyti 0,2 procentinio punkto.

– Net teisiniuose aktuose įrašyta, kad „bus imtasi visų galimų žingsnių, kad keitimo proceso metu būtų išvengta piktnaudžiavimo didinant kainas ir nerimo dėl infliacijos”. Kokie tie žingsniai?

– Kainos eurais bus perskaičiuojamos laikantis griežtų apvalinimo taisyklių. Viena veiksmingų priemonių, padėsiančių vartotojams geriau suvokti kainas ir stabdysiančių nesąžiningą kainų kėlimą, – pradėti kainas nurodyti ir litais, ir eurais.

Numatoma, jog teisės aktai įpareigos asmenis, parduodančius prekes (ar teikiančius paslaugas), nurodyti prekių (ar paslaugų) kainas litais ir eurais ne vėliau kaip 90 kalendorinių dienų iki euro įvedimo dienos ir tiek pat laiko po įvedimo. Taip pat tikimės, kad, vadovaujantis gera verslo praktika, bent dalis pardavėjų ir paslaugų teikėjų dvigubas kainas pradės nurodyti, kai bus paskelbtas neatšaukiamai fiksuotas lito ir euro perskaičiavimo kursas, o tai turėtų įvykti šių metų vasarą.

Kita vertus, esant aštriai konkurencijai tarp prekybininkų, bet koks rinkos sąlygų neatitinkantis kainų padidinimas smogs kitu galu – eisime pas tą pardavėją, kuris kainų nekels. Šiaip tikrai bus įvairių kontrolės mechanizmų, tačiau didžiausia kontrolierė ir akyliausia stebėtoja bus pati visuomenė.

– Lietuvos bankas teigia, kad jei nebus įvesta euro, atsiras nepasitikėjimas mumis tarptautinėse rinkose, neigiamas poveikis skolinimosi palūkanoms ir kitokių negerovių. O euro priešininkai naudos kitą argumentą – bent trys ES valstybės (Švedija, Didžioji Britanija ir Danija) sėkmingai verčiasi su nacionalinėms valiutomis.

– Taip kategoriškai nesakyčiau. Žinoma, neigiamų pusių, jei neįsivestume euro, būtų, nes negalėtume naudotis privalumais – supaprastėjusiais prekybos ir finansiniais ryšiais su kitomis euro zonos šalimis, išnykusiomis pinigų keitimo išlaidomis ir pan.

Tačiau jei euro įvedimas būtų nukeltas, pasitikėjimas mumis tikrai nežlugs ir jokios tragedijos neįvyks.

Tos trys šalys yra gavusios išimtį, nes joms reikalingi referendumai, o juos iki šiol laimi euro priešininkai, bet manau, kad ilgainiui euro zona plėsis ir į šias valstybes.

– Ar daug rūpesčių Lietuvos bankui kelia pigus politikavimas, įvairūs klaidinantys gąsdinimai, gandai?

– Jau netrumpai čia dirbu, tačiau jokio politikų kišimosi į banko reikalus neteko patirti. O vadinamasis gatvės politikavimas tam tikrą įtampą sukelia, bet ji nėra tokia, kad galėtų turėti įtakos banko veiklai. Galų gale ir dėl euro įvedimo paskutinį žodį tars Lietuvos žmonių išrinktas Seimas.

– Apie lietuviškus banknotus prikurta nemažai anekdotų. Bene labiausiai paplitęs apie dešimtinę, kurios tikrumą galima patikrinti apvertus S.Darių ir S.Girėną aukštyn kojomis. Jei kepurės laikosi ant galvos – banknotas tikras. Kurios nesėkmingos litų gamybos istorijos bankui buvo juodžiausios?

– Iš šiandienos pozicijų galima tvirtai teigti, kad pirmieji litai buvo grynas pasityčiojimas. Iš tikrųjų jie net neturėjo patekti į apyvartą, nes tai buvo ne pinigai, o paprasčiausi spalvoti popierėliai. Deja, įvedant litą buvo renkamasi tos kompanijos, kurios siūlydavo mažiausią kainą, o tai neišvengiamai atsiliepdavo kokybei. Tik pamažu pasiekėme, kad litas kokybės, apsaugos požiūriu tapo lygiavertis kitų šalių valiutoms.

Vis dėlto, artėjant euro įvedimo dienai, reikės būti labai atidiems, nes kai bus grąžinama per 6 milijardų apyvartoje esančių litų banknotų, neabejotinai atsiras norinčių iškišti ir padirbtus pinigus.

– Į ką bus sumaltas šis milžiniškas litų kiekis, kuo jie pavirs?

– Banknotai bus supjaustyti ir sunaikinti, o monetos sulydytos ir parduotos į metalo laužą. Kadangi monetų kiekis yra milžiniškas, tai siūlau jau dabar žmonėms jas krapštyti iš įvairiausių taupyklių ir pasikeisti į stambesnius banknotus, nelaukti paskutinių dienų.

– Gal kokią dalį litų paliksite ateities kartoms, kolekcininkams?

– Kolekcininkai jau dabar galėjo įsigyti reikalingų pavyzdžių, nes vėliau to padaryti nebus galima dėl paprastos priežasties: Lietuvos bankas litus keis neribotą laiką, tad juos išėmus iš apyvartos pardavinėti ir vėl supirkti nebūtų logiška.

– Tūkstančio litų banknoto jau neteks išvysti?

– Šiaip jis mums nereikalingas, o tie, kurie buvo pagaminti, neatitiko kokybės reikalavimų. Jie tik buvo saugomi, kol vyko ginčai su gamintojais. Didžioji šių banknotų dalis jau yra sunaikinta, labai nedaug palikta tiems, kurie norės tą pinigą įsigyti.

– Ar po euro įvedimo Lietuvos bankas taps tik Europos centrinio banko filialu, nevykdančiu jokios savarankiškos pinigų politikos?

– Taip drąsiai nesakyčiau. Mums liks tos pačios funkcijos. Tik viena funkcija visiškai atiteks Europos centriniam bankui – pinigų politikos priemonių nustatymas. Šią politiką nustato tik valdančioji taryba, tačiau Lietuvos banko pirmininkas bus tos tarybos narys. Visos kitos funkcijos – užsienio valiutos atsargų valdymas, atsiskaitymo sistemų administravimas, grynų pinigų išleidimas į apyvartą, informacinių technologijų valdymas – išliks.

– Ar metai yra pakankamas laikas pereiti prie visiškai kitos valiutos?

– Tai optimalus laiko tarpas reikiamam pasiruošimui. Dažnai minima, kad reikės keisti įvairius kasos aparatus, tačiau dauguma jų ir dabar gali dirbti su abiem valiutomis, atitinkamai juos perprogramavus.

– Lito patriotams lieka nors ta paguoda, kad euro monetose bus iškaltas Vytis. Ir ar jums pačiam nebus gaila lito?

– Bus gaila, nes visi esame lito mylėtojai ir gerbiame savo valiutą. Taip pat žinau, kad dėl to ypač jaudinasi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems litas – vienas Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės simbolių. Jaunimui tai gal rūpi kiek mažiau. Tačiau nieko nepadarysi – valstybės vis mažiau atskirtos sienų, intensyvėja tarptautinė prekyba, žmonės vis daugiau keliauja po pasaulį. Spartėjanti globalizacija įtraukia ir mūsų šalį.

Nacionalinių pinigų istoriją tęs lietuviški eurai. Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims, o kita skirtinga, vadinama nacionaline puse. Lietuvoje nukaldintos eurų monetos bus su mūsų valstybės modifikuoto herbo Vyčio simboliu.

– Kiek kainuos euro įvedimas?

– Išankstiniais skaičiavimais, Lietuvos banko eurų banknotų įsigijimo ir monetų kaldinimo išlaidos gali sudaryti apie 80-100 mln. litų per 2006-2008 metus. Tačiau šios sumos negalima laikyti papildomomis išlaidomis, nes jeigu ne euras, tai kaldintume ir spausdintume litų monetas ir banknotus.

Euro įvedimo vienkartinės išlaidos tikrai bus mažesnės už ES bendrosios valiutos įvedimo ilgalaikę ir nuolatinę naudą. Bent jau Lietuvos verslininkai tai supranta, todėl dauguma jų palankiai vertina būsimą euro įvedimą.

Rimantas Varnauskas

Ekstra

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Protingi žmonės supras euro privalumus"

  1. vytautasKa

    …Protingi žmonės supras…Taigi taigis, kad mūsuose yra protingi ir neprotingi. Tiksliau; gudrūs ir kvailiai. Ir kuo vieni tampa gudresniais, kiti tampa kvailesniais. Nes dabartinis gudruolis turi supratimą kaip greičiau ir bet kokiu būdu pagriebt, sugriebt kuo daugiau, aplinkybės, pasekmės – nesvarbu. Svarbu jo interesas.
    Kvailelis, vis dar įžiūri Lietuvą kaip valstybę, vadovaujama protingai gudrių piliečių, sugebančių išlaviruoti šiame globaliai durnėjančiame pasaulyje ir dar naudos Valstybei ir jos piliečiams išgauti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.