Ką šnabžda šampano burbuliukai

Sunku įsivaizduoti, kaip akcentuotume Naujųjų metų pradžią, jei nebūtų šampano – puikaus putojančio ir kibirkščiuojančio vyno. Jis – nepakeičiamas šventės ar pergalės, pradžios ir pabaigos simbolis. Tai lyg ženklas, vainikuojantis sėkmę. Šis taurus kilmingųjų ir švenčių gėrimas džiugina kiekvieno rafinuotą gyvenimą mėgstančio žmogaus širdį.

Sakoma, kad šampanui reikia meilės ir nakties – tai sėkmės, džiaugsmo ir aistros gėrimas. Joks kitas gėrimas neturi tiek magiškos galios.

Gerąsias šampano ypatybes apdainavo poetai ir rašytojai, daugelis iškilių žmonių neslėpė savo aistros šiam gėrimui. „Jį geriu, kai esu linksma ir kai liūdžiu. Kai esu viena ir, žinoma, visada su kompanija. Vaišinuosi juos kad sužadinčiau apetitą, ir malšinu juo alkį”, – taip apie vynų karalių yra pasakiusi Lily Bolinger, viena žymiausių pasaulyje šampano gamintojų. Napoleonui priskiriamas populiariausias aforizmas apie šampaną: „Nugalėtojų užtarnautas, nugalėtiesiems būtinas”…

O juk to duslaus pokštelėjimo ir linksmų burbuliukų nebūtų, jei ne benediktinų vienuolio Domo Pjero Perinjono 1668-1670 metų bandymai antrą kartą fermentuoti vyną. Istorijos šaltiniai tvirtina, kad šampano išradėjas Domas Perinjonas buvo pirmasis žmogus, sugebėjęs šį putojantį „velnio gėrimą” supilstyti į tvirto stiklo, atlaikančio fermentacijos metu padidėjusį slėgį, butelius ir juos užkimšti. Kuomet jis, norėdamas suteikti vynui kiek kitokio skonio, įdėjo į jį šiek tiek sirupo iš persikų žiedų ir užkimšo butelį kamštinio medžio kaiščiu, ko gero, net neįtarė, kad viena 1670 metų pavasario diena jam taps laimingiausia gyvenime. Su vienuolio atsidavimu ir kantrybe 40 metų jis paskyrė įvairiems bandymams, kol galų gale pavaišino vienuolyno brolius puikiu putojančiu gėrimu, greitai sulaukusiu pripažinimo.

Tai atsitiko Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl ir naujasis gėrimas, pradėjęs naują erą vynininkystėje, buvo pavadintas vietovės vardu – šampanu.

Prabangų putojantį vyną išradėjo vardu pirmiausia užregistravo garsus vyno gamintojas Euženis Mersjė. Vėliau šį prekės ženklą jis perdavė kompanijai „Moet and Chandon”, kuri jį panaudojo savo išskirtinio vyno, pradėto gaminti 1937 metais, pavadinimui. Dabar šampanas „Dom Perignon” pripažintas geriausiu iš visų šampano rūšių. Todėl nenuostabu, kad į Lietuvą atvežto netgi toli gražu ne paties seniausio „Dom Perignon” kaina siekia 500 litų.

Reikia mažiausiai trejų metų, kad taurėje atsirastų šampano burbuliukų šokis – kaip mūsų džiaugsmo, jausmų ir pakilios nuotaikos bei šventinio iškilmingumo išraiška. Šio gėrimo gamybos procesas ilgas, tad ir šampano kaina – gana aukšta.

Stengdamiesi patenkinti šampano paklausą, vyndariai priversti gaminti labai didelį jo kiekį. Todėl rinka užversta jaunu, neišlaikytu šampanu, kurio kaina prieinama kiekvienam. Tuo tarpu kolekcinis „Dom Perignon Oenotheque” šampanas pagamintas iš 1959,1962, 1973, 1980, 1985, 1988 metų derliaus vynuogių. Kuo senesnis – tuo kokybiškesnis ir brangesnis. Jo gamintojai teigia, kad šis putojantis vynas tampa geriausios kokybės, pasiekia vadinamąją pilnatvę per 3 fermentacijos stadijas: pirmoji – po 6-7 metų, antroji – po 12-20 metų, trečioji – po 25-30 metų nuo pagaminimo datos.

Klasikinis šampano gamybos būdas sukurtas Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl tik šioje vietovėje pagamintas produktas turi išskirtinę teisę vadintis šampanu. Tačiau „Dom Perignon” – ne vienintelis tikras klasikinis prancūziškas šampanas iš Šampanės regiono. Jį gamina ir kitos firmos, pasaulyje pelniusios gerą vardą ir pripažinimą.

Mažiausiai jums kainuos šampanai „Brut Exc. Gosset” arba „Drappier Champagne Carte „D’Or Brut” – maždaug po 100 litų. Jie abu dar gana jauni, tačiau turtingo, intensyvaus skonio. Šampano „Moet & Chandon Brut Imperial” butelis kainuoja maždaug 150 litų. Tiek pat sumokėsite ir už „Veuve Clicquot Ponsardin” arba „VCP Yellow label brut” šampaną, kurie irgi pagaminti pagal per šimtmečius nusistovėjusią gamybos technologiją. „Mumm Cordon Rouge H.B.” šampano butelį Lietuvoje galima nusipirkti už 250 litų. O jaunesnio, tiesiog „Mumm Cordon Rouge” rasite ir už 150 litų. O štai „Perrier Jouet Belle Epoque Brut” – brangus (pas mus – maždaug 400 litų), bet prestižinis, dvelkiantis tobulybe.

Šampano žinovai geria ir labiausiai vertina tik briutą (sausą). Bet koks šampanas ar putojantis vynas turi būti pateikiamas į stalą atšaldytas iki 8-10 laipsnių. Anot žinomo vyno kritiko Jurgio Šliogerio, geras šampanas greitai ir iškilmingai suputoja taurėje, džiaugsmingai nusiramina ir putoja ramiai, vienodai, ritmingai. Jį turėtume gerti mažais gurkšneliais, džiaugdamiesi kvapiu skoniu, skanaujamu iš grakščių pusiau užsklęstų taurių. Jos geriausiai sukaupia kvapus kylančiuose ir viltingai šnabždančiuose burbuliukuose…