Dūmų buvo daugiau negu ugnies

Seimo Pirmininko nuomone, daugelis pastarojo meto politinių skandalų buvo sukelti dirbtinai

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas dėl pastaraisiais metais politiniame šalies gyvenime vienas po kito kilusių skandalų kaltina ne į juos įsipainiojusius politikus. Pasak parlamento vadovo, daugelis pastarojo meto politinių skandalų buvo sukelti dirbtinai.

Nusmukdė valdžios reitingus

Vakar kalbėdamas per Lietuvos radiją Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas tikino, kad „nuo politikų tie skandalai nepriklauso. „Daugelis įvykių, dėl kurių vyksta skandalai, įvyksta prieš dešimt, penkerius metus, bet jie suaktualinami – kitą kartą tas technologijas labai sunku perprasti – svarbiais gyvenimo etapais, kai priimami svarbūs sprendimai, kai dar kažkas atsitinka. Ištraukiami tie seni faktai, suaktualinami ir atsiranda skandalas”, – sakė parlamento vadovas.

Tačiau vis dėlto Seimo Pirmininkas pripažino, jog pastarojo meto skandalai, nors, anot jo, ir dirbtinai sukelti, smarkiai nusmukdė valdžios institucijos reitingus.

„Politikų ir valdžios vertinimas nėra pozityvus, turbūt paskutiniai skandalai sukėlė tokį vertinimą”, – sakė Seimo Pirmininkas.

Skandalingų istorijų būta ir Seime

Paprašytas nurodyti, kokie procesai šalies politiniame gyvenime galėjo „kirsti” per valdžios institucijų reitingus, Seimo Pirmininkas paminėjo „Vilniaus mero epopėją” bei „apie premjerą kilusį ažiotažą”.

„Vilniaus mero visa epopėja, kuri tęsėsi turbūt metus, ir tas skandalas tai paaštrinamas, tai nuslūgsta, apie premjerą metų pabaigoje kilęs ažiotažas, turbūt tie paskutiniai skandalai ir nulemia tuos vertinimus”, – kalbėjo A.Paulauskas.

Jis pripažino, jog skandalingų istorijų praėjusiais metais neišvengta ir jo vadovaujamame Seime.

Tiesa, Seimo Pirmininkas tikino, kad tai buvo pavieniai atvejai, ir apgailestavo, jog jais remiantis visuomenė susidarė nekokį įspūdį apie viso parlamento darbą.

„Apie Seimą buvo skandaliukų – tai išvyko, tai nelankė, tai pasielgė netinkamai. Tokiu būdu formuoja Seimo įvaizdį pagal atskirų Seimo narių poelgius ir aišku, kad visuomenėje Seimo reitingas labai mažas”, – sakė A.Paulauskas.

Nepatenkintųjų mažėja

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, šiuo metu iš valdžios institucijų Seimo reitingas – pats žemiausias. Seimu pasitiki 7,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Tuo tarpu Vyriausybe pasitiki 17,5 proc., Prezidento institucija – 55,3 proc. šalies gyventojų. Nepaisant to, kaip rodo visuomenės apklausos rezultatai, dauguma Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų jau ketvirtus metus iš eilės optimistiškai vertina pasibaigusius metus.

Palyginti su praėjusiais metais, nepatenkintųjų sumažėjo dar 5 procentais – tiktai 15 proc. gyventojų 2005 metus įvertino kaip jiems asmeniškai nesėkmingus.

Per pastaruosius 11 metų, kai bendrovė „Baltijos tyrimai” atlieka tokią apklausą, tai mažiausias pesimistiškai pasibaigusius metus vertinančių žmonių skaičius.

Daugiausia pesimistų šalyje buvo 1996 metais. Tada 31 proc. respondentų atsakė, jog metai jiems buvo nesėkmingi.

Didžiausiai daliai gyventojų (47 proc.), kaip ir anksčiau, asmeniškai 2005-ieji buvo „normalūs” – nei per daug sėkmingi, nei nesėkmingi.

Tai, kaip vertinami pasibaigę metai, daugiausia įtakos turi žmonių amžius ir materialinė padėtis.

Didžiausi optimistai – 15-29 metų jaunimas. 57 proc. tokio amžiaus žmonių mano, kad praėję 2005-ieji jiems buvo sėkmingi. Tarp vyresnių negu 50 metų žmonių taip manančiųjų yra tik kas penktas (20 proc.). Pesimistiškiausiai praėjusius metus įvertino bedarbiai – 29 proc. jų metai buvo nesėkmingi.

Po švenčių – neeilinė sesija

Netrukus po Naujųjų metų švenčių parlamentarai rinksis į neeilinę sesiją. Ją šaukia Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas sausio 9-20 dienomis.

Neeilinėje sesijoje žadama svarstyti Konstitucijos pataisas, reikalingas euro įvedimui.

Šiuo metu su euro įvedimu susijusiai Konstitucijos pataisai po svarstymo yra pritaręs Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Norint priimti Konstitucijos pataisas, būtina, jog Seimas joms pritartų du kartus iš eilės ne mažiau kaip 94 balsais. Iš viso Seime yra 141 vieta. Tarp balsavimų turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Lietuva eurą įsivesti planuoja nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Neeilinėje sesijoje planuojama svarstyti ne tik su euro įvedimu susijusius teisės aktus, bet ir Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisių pažeidimų kodekso bei Civilinio kodekso pataisas.

Neeilinės sesijos metu taip pat planuojama imtis politikų elgesio kodekso tvirtinimo, ratifikuoti tarptautines sutartis, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pagal Seimo statutą bei Konstituciją, parlamentas kasmet renkasi į dvi eilines sesijas – rudens ir pavasario.

Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną, pavasario – analogiškai kovo 10 ir birželio 30 dieną.
Stasys Jokūbaitis