Balandžio 2 d. milijonai tikinčiųjų neteko dvasinio ganytojo, katalikų Bažnyčios Tėvo, taikos, laisvės ir teisingumo gynėjo popiežiaus Jono Pauliaus II. Šventasis tėvas buvo viena ryškiausių šio amžiaus asmenybių, prie kurio atliktų darbų galima pridėti žodžius „buvo pirmasis”.
1978 m. Karolis Voityla tapo pirmuoju po daugelio šimtmečių ne italų kilmės popiežiumi bei pirmuoju istorijoje šventuoju Tėvu, 1993 m. aplankiusiu Lietuvą.
Jono Pauliaus II vadovaujamas Vatikanas 1993 m. užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu, užbaigdamas beveik 2 tūkst. metų trukusį šios valstybės ir žydų priešiškumą. Pontifikas buvo pirmasis popiežius, žengęs Šventąja Žeme ir apsilankęs palestiniečių teritorijose, pirmasis, įžengęs į musulmonų mečetę.
Jonas Paulius II buvo pirmasis Bažnyčios vadovas, atsiprašęs seksualinio priekabiavimo aukų, nukentėjusių nuo dvasininkijos, paprašęs atleidimo už jo bažnyčios praeities nuodėmes, tarp kurių – netinkamas elgesys su žydais, eretikais ir moterimis.
Popiežius prisidėjo prie demokratijos procesų daugelyje valstybių, vedė kampaniją prieš karą Irake.
Jonui Pauliui II mirus, po keturių konklavos balsavimų naujuoju popiežiumi išrinktas vokiečių kilmės kardinolas Josephas Ratzingeris, pasirinkęs Benedikto XVI vardą.
Žemės drebėjimas Pakistane
Spalio 8 d. rytą Pakistaną, dalį Indijos ir Afganistano teritorijų sukrėtė žemės drebėjimas. Beveik 8 balų pagal Richterio skalę drebėjimas nusinešė apie 87 tūkst. žmonių gyvybių.
Iš viso nukentėjo apie 4 milijonus žmonių, pusė jų – vaikai. Pakistaniečiai raudojo netekę jaunosios šalies kartos, kuri drebėjimo rytą buvo susirinkusi mokyklose ir žuvo po griuvėsiais.
Teroras purtė Londoną
Liepos 7 d. Didžiosios Britanijos sostinę per piko valandas sudrebino serija sprogimų metropolitene bei sprogimas autobuse miesto centre.
Teroro aktai nusinešė daugiau kaip 50 žmonių gyvybių, daugiau nei 1000-tis buvo sužeista.
Tuo metu Škotijoje vyko galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimas, o prieš dieną buvo paskelbta, kad Londonas tapo 2012 m. Olimpinių žaidynių sostine. Apklausose didžioji dauguma britų pareiškė maną, kad teroro aktai – atsakas už Didžiosios Britanijos dalyvavimą Irako kare.
Riaušininkai siaubė Prancūziją
Spalio 27 d. Paryžiuje kilo neramumai, kai nuo policijos sprukę du imigrantų paaugliai pasislėpė elektros pastotėje ir žuvo nuo elektros iškrovos.
Protestuodami į gatves išėjo šimtai arabų ir afrikiečių kilmės jaunuolių. Riaušės išplito po visą Prancūziją, jų atgarsių buvo ir gretimose Europos valstybėse. Beveik tris savaites trukę išpuoliai vadinami rimčiausiais pilietiniais neramumais Prancūzijoje per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Skelbta, kad riaušės kilo dėl emigrantų rajonų socialinių ir ekonominių problemų ir diskriminacijos, bandyta riaušėms suteikti ir religinį atspalvį, mat dauguma riaušininkų buvo musulmonai. Per neramumus sudeginta daugiau kaip tūkstantis automobilių, bendras suimtųjų skaičius per 2 tūkst.
Isteriją kėlė paukščių gripas
Pirmieji paukščių gripo židiniai buvo nustatyti kai kuriose Pietryčių Azijos valstybėse, Kinijoje, Kazachstane, Mongolijoje. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad itin pavojingą žmonėms ir mirtiną paukščiams ligą sukeliantis virusas atsirado tarp naminių paukščių, vėliau – tarp migruojančiųjų.
Paukščių gripas paplito keliose Europos valstybėse, jo atvejų nustatyta europinėje Rusijos dalyje, Turkijoje.
Pranešta, kad Kinijoje nuo paukščių gripo mirė daugiau kaip 300 žmonių, pasitaikė 7 mirtini atvejai, kuomet virusą žmogus perdavė žmogui.
Uraganas nusiaubė JAV pakrantę
Rugpjūčio 29–30 d. JAV pietuose praūžė uraganas „Katrina”. Tai – didžiausia gamtinė nelaimė JAV Meksikos įlankos kranto zonoje per visą šalies istoriją. Ypač nukentėjo istorinis Naujojo Orleano miestas, kurio 80 procentų pastatų atsidūrė po vandeniu.
Oficialiai skelbta, kad žuvo apie 300 žmonių, daugiau kaip milijoną gyventojų teko evakuoti.
Skirtingais skaičiavimais, draudimo kompanijos dėl uragano sukeltų padarinių turėjo sumokėti nuo 26 iki 45 mlrd. JAV dolerių išmokų, kilo aviacijos ir kuro krizės. Tačiau JAV nusprendė atstatyti miestą, skirdama tam milžiniškas lėšas.
„Tegul skurdas lieka istorija”
Su tokiu šūkiu liepos 2 d. surengtas didžiausias kada nors pasaulyje vykęs gyvos muzikos koncertų maratonas „Live 8”, kuriuo prieš galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimą norėta paskatinti turtingas šalis keisti politiką dėl skurdo Afrikos valstybėse.
Koncertuose, kurie vyko keturiuose žemynuose, gyvai grojo apie 160 roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų, juose apsilankė daugiau kaip milijonas žmonių.
Organizatoriai, tarp kurių – garsus airių rokeris Bobas Geldofas – tikina, kad daugiau kaip 26 milijonai žmonių akciją parėmė SMS žinutėmis, o iš viso prie jos prisidėjo apie 2 mlrd. žmonių.
Už tai, kad padėjo organizuoti koncertų maratoną bei susitiko su turtingųjų pasaulio šalių lyderiais bei nuolat dalyvavo labdaringoje veikloje, airių roko grupės U2 lyderį Bono žurnalas „Times” išrinko vienu iš metų žmonių.
Rusai priėmė paramą
Rugpjūčio 4 d. Beringo jūros dugne įstrigo karinis Rusijos batiskafas.
Paniręs netoli slaptos giluminio stebėjimo antenos jis sraigtu užsikabino už tinklų ir lynų. Incidentas įvyko minint tragiškas penktąsias 118 povandeninio Rusijos laivo „Kursk” įgulos narių žūties metines, kai Rusijos karinio laivyno vadovybė delsė priimti užsienio šalių pagalbą. Tačiau šį kartą prie batiskafo gelbėjimo darbų prisidėję užsieniečiai, tarp jų – anglai ir amerikiečiai – išgelbėjo 7 įgulos narius.
Prasidėjo diktatoriaus teismas
Spalio 19 d. prasidėjo buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino teismo procesas, vykstantis griežtai saugomoje Žaliojoje zonoje Bagdado centre.
Drauge su S.Husseinu teisiami ir buvę septyni artimiausi jo bendražygiai, kurių likimą lems 5 Irako specialiojo tribunolo teisėjai. Tribunolą nuverstojo režimo lyderiui teisti prieš dvejus metus įsteigė JAV pareigūnai.
Buvęs diktatorius teisiamas už nusikaltimus žmoniškumui ir jeigu bus pripažintas kaltu, jam grės mirties bausmė.
Per 24 S.Husseino valdymo Irake metus buvo nužudyta daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, dauguma jų palaidoti masinėse kapavietėse, kurių randama iki šiol.
Persodintas veidas
Lapkričio 30 d. prancūzų chirurgai pranešė atlikę pirmąją pasaulyje dalinę veido transplantaciją moteriai, kurią apkandžiojo jos pačios šuo.
Jai buvo persodinta donorės, kurios smegenys jau buvo mirusios, oda, raumenys, arterijos ir suformuota nosis, smakras bei lūpos. Iki transplantacijos, kuri, pripažįstama, nebuvo gyvybiškai svarbi, moteris negalėjo kalbėti ir gerai kramtyti. Kol kas neaišku, kaip ji atrodys pasveikusi, tačiau jau dabar transplantacija kelia daug etinių ir psichologinių klausimų.
„Ekstra žinios”