Darvino pirštų atspaudų galima rasti visame žmogaus genome. Dėmesingai ištyrus žmogaus DNR paaiškėjo, kad per pastaruosius 50 000 metų dėl natūralios atrankos pakito žymi mūsų genų dalis. Galbūt taip yra dėl modernios žmonių kultūros bruožų – žemdirbystės atsiradimo bei gyvenimo didelėse gyvenvietėse. Vienas iš metodų ieškoti genų, kurie neseniai keitėsi dėl natūralios atrankos – tirti mutacijas, vadinamas pavienių nukleotidų polimorfizmais (PNP) – vienos raidės skirtumus genetiniame kode. Šiuo atveju svarbu ieškoti tokių PNP porų, kurios kartu pastebimos dažniau nei galima būtų tikėtis dėl atsitiktinių genetinių pokyčių, kurie keičiantis kartoms yra neišvengiami. Tokios koreliacijos dar vadinamos ryšių pusiausvyros nebuvimu, jos atsiranda tuomet, kai natūrali atranka teikia pirmenybę kokiam nors konkrečiam geno variantui, o dėl to kartu su genu naujos kartos atstovai paveldi ir PNP.
Apie 1800 genų, arba maždaug 7 proc. žmogaus genomo, dėl natūralios atrankos pasikeitė per pastaruosius 50 000 metų. Antroji analizė, atlikta su kita PNP duomenų baze, pateikė panašius rezultatus. Panašus kiekis genų pasikeitė ir kukurūzuose nuo to laiko, kai mūsų protėviai pradėjo juos auginti.
Genai, dalyvaujantys baltymų metabolizme – galbūt susiję su mitybos pasikeitimu atsiradus žemdirbystei, neseniai tirtų genų sąraše pasitaiko neįprastai dažnai. Lygiai taip pat nereti ir genai, susiję su atsparumu infekcijoms, o imuniteto stiprinimas yra svarbus rūšiai, kuri pradeda gyventi tankesnėse bendruomenėse, kur ligos plinta lengviau. Kiti genai, aktyviai dalyvavę evoliucijos procese, susiję su smegenų funkcijomis, kurios galėjo būti svarbios kultūros vystymuisi.
Tačiau bet kokios panašios genomo analizės rezultatus derėtų vertinti atsargiai, įspėja genetikai. Dabar, kai pradėti tirti modernios žmonių kultūros įtaka genams, kitos mokslininkų grupės galės patikrinti ar kitokie analizės metodai (pavyzdžiui, žmogaus ir šimpanzės genomų palyginimas) pateiks panašius rezultatus.
Šaltinis: www.newscientist.com