Praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje Stalinas finansavo slaptą projektą sukurti nenugalimas būtybes. Komunistų diktatorius svajojo turėti armiją humanoidų, kurie būtų neįtikėtinai stiprūs, nedidelio proto, nejautrūs skausmui, ištvermingi ir neišrankūs maistui, remdamasis Italijos dienraščiu „La Repubblica”, rašo Rusijos naujienų tinklalapis NEWSru.com. 1926 metais Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinis biuras patvirtino atitinkamą projektą ir pavedė Mokslų Akademijai išnagrinėti klausimą, kaip būtų galima sukurti „gyvą karinę mašiną”. Ši užduotis buvo pavesta žinomam mokslininkui Iljai Ivanovui, kuris tada jau turėjo didelį patyrimą, kaip kryžminti įvairių rūšių gyvūnus. Bandymų stotyje „Askanija Nova” Kryme, sovietų frankenšteinas mėgino išvesti zebroidus ir elniajaučius. Jis kryžmino baltąsias peles su jūrų kiaulytėmis, pilkuosius kiškius su triušiais, žiurkes su pelėmis. Specialiosios tarnybos skyrė genetikui didžiulius tuo laiku pinigus – 15 tūkst. dolerių ir davė nurodymą per penkerius metus sukurti, pagal jų sumanymą, naujos Raudonosios Armijos „pagrindinę sudedamąją dalį”.
Tačiau Stalinas mąstė ne tik apie karą. Prieš pradedamas trėmimus ir atidarydamas gulagus, jis mėgino surasti neišsemiamą darbo jėgos šaltinį. Stalinas svajojo, kad humanoidai dirbs anglių šachtose, ties geležinkelius ir kelius Sibire ir Šiaurėje. Jis buvo pasiryžęs panaudoti laboratorijose sukurtas būtybes kaip organų donorus. Nuo XIX amžiaus pabaigos plito vis naujos ir naujos legendos apie moterų ir beždžionių sukryžminimą, apie tai, kad pikti gyvūnai puola žaginti žmones, juos pagrobia, paslaptingai nužudo. I.Ivanovas, kuris nieko nežinojo apie chromosomų kartogramų skirtumus, nusprendė įtikti Stalinui, apvaisindamas šimpanzes ir gorilas žmogaus sperma. Jis taip pat apvaisindavo miegančias ir nieko neįtariančias Afrikos moteris beždžionių spermatozoidais. Slaptose I.Ivanovo ataskaitose pažymima, kad sunkiausia buvo pagauti tinkamus gyvūnus. Todėl jie vertė medžiotojus padegti medžius, kuriuose slėpėsi šimpanzių ir gorilų šeimynos. Paklaikusios iš baimės beždžionės šokdavo žemyn. Čia jos buvo gaudomos ir lazdomis varomos į narvus. Kad būtų galima tęsti slaptus eksperimentus, 1929 metais Kremlius nusprendė įsteigti beždžionių veislyną pačioje SSRS. Jis buvo atidarytas Suchumyje, Gruzijoje. Tik po keliasdešimties nesėkmingų eksperimentų I.Ivanovas suvokė, kad jam nepavyks sukurti beždžionės-kareivio. 1930 metų gruodžio 13 dieną NKVD areštavo mokslininką. Jam pateikė standartinį tais laikais kaltinimą: „talkininkavimu buržuaziniams internacionalizmui” ir „antivalstybine veikla”. Nebaigęs atlikti paskirtos bausmės (penkerių metus gulago ir ištrėmimo į Kazachstaną), I.Ivanovas 1932 metais mirė. Tik 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjungai, beždžionių veislynas, kuriame mėginta reprodukuoti žmogų, Suchumyje buvo uždarytas. Dabar toje vietoje įrengtas vaikų parkas.
Šaltinis: NEWSru.com