Prieš 80 metų gruodį įvyko pirmieji rinkimai į pirmąją studentų atstovybę Lietuvoje
Tiek visuomenė, tiek žiniasklaida studentų atstovybę anuomet įvardijo „Studentų seimeliu”. Jame buvo ir vidinių konfliktų, atstovybės daugumos kovų su opozicija, konfliktų su aukščiausiais universiteto valdymo organais dėl pripažinimo.
Pirmoji – savišalpos draugija
1922 m. vasario 16 d. iškilmingai atidarytas pirmasis Lietuvos universitetas Kaune. Tuo metu jis buvo vienintelė nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla. Nuo kovo 1 d. pradėta priimti studentus. Kovo antroje pusėje pradėtas skaityti paskaitas lankė 493 jaunuoliai.
Organizacijos tuo metu buvo kuriamos tautybių, ideologijos, religijų, pomėgių pagrindu, nors tuo metu studentai jas įvardijo kaip bendrojo pobūdžio, specialybines bei fakultetines.
Pirmoji įregistruota organizacija – Lietuvos universiteto studentų savišalpos draugija. Ji įsteigė bendrabutį, valgyklą, knygyną ir laikraščių skaityklą. Valgykloje neturtingiems studentams net ilgesniam laikui pietūs būdavo duodami skolon. Šiai veiklai ir pačiai organizacijai išlaikyti kiekvienas narys mokėdavo nario mokestį, taip pat buvo renkamos aukos bei gaunamos Vyriausybės dotacijos ir pašalpos.
Arši konkurencija
1923 m. įsteigtos Lietuvos studentų draugovės pagrindinis tikslas buvo reprezentuoti Lietuvos universiteto studentiją užsienyje. Vėliau šios organizacijos iniciatyva sukurta SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų) sąjunga, kurios tikslas buvo akademinių santykių užmezgimas tarp Baltijos valstybių studentijos, artimesnė pažintis ir kultūrinis bendradarbiavimas.
Po Studentų savišalpos draugijos sparnu ne tik glaudėsi, bet ir pagrindą sudarė tautinės mažumos (žydai, lenkai, rusai), o Lietuvos studentų draugovė kaip vieną savo tikslų kėlė atsiribojimą nuo tautinių mažumų, tad savaime suprantama, kad tarp šių dviejų organizacijų virė arši konkurencija, kuri kartkartėmis peraugdavo į nesantaiką ar net smurto proveržius.
Ilgi ginčai, skirtingos studentų savivaldos koncepcijos vyravo beveik dvejus metus tarp šių dviejų pagrindinių studentų organizacijų, kol universiteto senatas sureagavo ir pats ėmėsi iniciatyvos kurti vieningą studentų savivaldos organizaciją. Jai buvo suteiktas Lietuvos universiteto studentų atstovybės vardas.
Protegavo profesoriai
Profesorius Petras Avižonis, kuris buvo susipažinęs su Vakarų Europos universitetų studentų organizacijomis ir savivaldomis, nemažai stebėjęs Vokietijos akademinių ligonių kasų administravimą, pastebėjo, kad užsienio studentai pavyzdingai sprendžia jiems rūpimus klausimus: turi studentų namus, kuriuose yra valgyklos, pirtys, skalbyklos ir kitos įstaigos.
Tačiau tvirtinant ir kauniečiams tokias teises suteikiančius įstatus, karštos aistros virė tarp atskirų studentų grupių, o prie to prisidėjo ir kai kurių profesorių proteguojamos organizacijos, susiformavusios ideologiniais pagrindais.
Gyveno valstybės ritmu
Rinkimai į studentų atstovybę vyko universitete studijuojant jau 2368 studentams. Jiems turėjo atstovauti 24 bendramoksliai. Rinkimuose dalyvavo 69 procentai studentų. „Seimelio” atstovų sąrašas buvo toks: 8 ateitininkai, 5 tautininkai, 4 žydų susivienijimo ir 7 visi kiti, sudarę bloką.
Studentija gyveno valstybės ritmu ir gerai jautė visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Visos politinės partijos buvo suinteresuotos aukštojoje mokykloje turėti savas organizacijas, teikti joms paramą. Krikščionys demokratai, tautininkai, valstiečiai liaudininkai turėjo įtaką ir „savas” organizacijas universitete.
Konfiskavo ir patraukė atsakomybėn
Rinkimų metu buvo juntamas tikras studentijos sujudimas, o tarp atskirų studentų grupių užvirė kova – kas laimės. Studentų socialistų draugija išleido leidinį „Socialistų atstovas”. Jame atvirai niekino tautines organizacijas ir jų vertybes, sakydami „nė vieno balso chuliganizmo organizatoriams ir palaikytojams ateitininkams (Nr.3) ir neolituanininkams (Nr.5)!”
Studentų socialistų draugija savo leidinyje taip pat kritikavo ir studentų atstovybės funkcijas, sakydami, jog pirma reikia užtikrinti, kad ji gerai atstovautų studentams universitete, o ne užsienyje, kur važiuojama į „banketus ir balius”. Šis leidinys pasirodė toks ciniškas ir žeidžiantis visus, kad teko jį konfiskuoti, o redaktorių net patraukti teisminėn atsakomybėn.
Atstovybės nariui – 36 metai
Pirmasis studentų atstovybės prezidiumo posėdis buvo sušauktas gruodžio 15 d. 21 val., į kurį susirinko pilna salė. Posėdį pradėjo prorektorius M.Biržiška ir pakvietė pirmininkauti seniausią atstovybės narį – studentą Dargį (36 m.). Tačiau socialistinės grupės studentai pareiškė, kad jie atstovybėje nedirbs tol, kol ateitininkai ir tautininkai laikys savo gretose narius, kadaise prieš juos panaudojusius fizinę jėgą.
Pirmosios atstovybės darbas iš tiesų buvo sudėtingas. Visą laikotarpį teko konfliktuoti su opozicine studentų atstovybės dalimi, kuri aiškiai nepripažino prezidiumo, o jo pirmininką tiesiai įvardydavo 13-os pirmininku, nes tiek iš 24 narių už jį balsavo per pirmininko rinkimus. Atstovybės nenorėjo pripažinti ir aukščiausi universiteto valdymo organai.
Jonas Okunis