Savivaldybėms leidžiama socialinėms reikmėms gautas, bet nepanaudotas lėšas išleisti kam tik nori
Artėjant metų pabaigai pasirodė, kad ne visi pinigai, skirti paremti labiausiai skurstančius žmones, išnaudoti. Vienos savivaldybės dar likus pusantro mėnesio iki Kalėdų ir Naujųjų metų socialinėms pašalpoms numatytas, bet neišmokėtas lėšas išdalijo įvairių bėdų ištiktiems ir vargų prispaustiems gyventojams. Kitos juos ramia sąžine pasiliko sau – galės premijas išsimokėti ar ką nors įsigyti.
Tai daryti joms leidžia įstatymai. Tik nuo kitų metų įsigalios nuostata, pagal kurią socialinei paramai tenkanti biudžeto dalis negalės būti naudojama kitiems tikslams.
Buvo perlenkta lazda
Ne visi Lietuvos gyventojai prie Kūčių ir Kalėdų stalo sėdo be rūpesčių. Kai kuriems neužteko pinigų net paprasčiausiems tradiciniams patiekalams. Ką ir kalbėti apie dovanas vaikams ar anūkams.
Nuskriaustųjų galėjo būti mažiau, jei visos Lietuvos savivaldybės būtų pasirūpinusios, kad socialinei paramai, pašalpoms mokėti skirti pinigai pasiektų adresatą – labiausiai vargstančius žmones. Deja, taip nutiko ne visur.
Praėjusiais metais įsigaliojus naujoms Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatoms, kurios numato, jog socialinė pašalpa mokama tik deklaravus turtą, šią pašalpą gaunančių gyventojų ženkliai sumažėjo.
Dabar žmonėms mokamos socialinės pašalpos, jei šeimos ar vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos neviršija 155 litų. Tačiau jei žmogus turi sodą, žemės, santaupų ar brangiai įvertintą butą, gali jos nebegauti. Padidinus minimalų darbo užmokestį šių pašalpų gavėjų skaičius dar labiau sumažėjo. Teisės į ją nebeturi moterys, auginančios vaikus, kurių tėvystė nenustatyta, jei vienas šeimos narių bedarbis, tačiau neužsiregistravęs darbo biržoje.
Pakėlus reikalavimų šių pašalpų gavėjams kartelę tikėtasi išvengti piktnaudžiavimų, tačiau lazda, matyt, buvo perlenkta, nes dalis tikrai sunkiai besiverčiančių žmonių nukentėjo.
Dėl sumažėjusio socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus ir Panevėžio savivaldybė šiemet sutaupė apie 1 mln. litų, kurie buvo skirti šiam tikslui. Pernai liko nepanaudoti keli šimtai tūkstančių litų. Pasak Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės, jie buvo nukreipti skoloms dengti, miesto ūkio tikslams. Šiemet šie pinigai taip pat nepapildys skurstančiųjų piniginių. „Turime 6,6 mln. skolų, joms padengti ir skirsime tą milijoną, tai mums svarbiausia”, – sakė O.Chomentauskienė. Ji neįžvelgia nieko blogo, kad šie pinigai nebus panaudoti socialinei paramai. Įstatymas juk nepažeistas.
„Mums atrodo, kad šie pinigai turėtų būti panaudoti vargstantiesiems remti, tačiau sprendimus priimame ne mes, o Finansų ir biudžeto skyrius”, – aiškino Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja Zita Ragėnienė.
Silpnų vietų netrūksta
Kauno miesto savivaldybė dar lapkričio mėnesį susiskaičiavo pinigus ir pasirūpino, kad neliktų nepanaudotų socialinėms pašalpoms ir kitoms socialinėms išmokoms skirtų lėšų. Pasak Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus Gedimino Jankaus, kasmet dalis asignavimų lieka nepanaudota, nes planuojant biudžetą sunku tiksliai suplanuoti, kiek bus vaikų, kuriems teks mokėti vaiko pinigus, koks skaičius žmonių galės pretenduoti į socialinę pašalpą, kitas išmokas.
„Tačiau įvertinus tendencijas metų eigoje pinigus galima perskirstyti. Mes lapkričio pabaigoje neišmokėtus pinigus nusprendėme skirti kitiems socialiniams tikslams, pirmiausiai – socialinėms paslaugoms apmokėti, nes jų poreikis vis auga. Nemaža jų dalis teko socialinėms išmokoms, skiriamoms išimties tvarka, bei vienkartinėms išmokoms socialiai remtiniems žmonėms”, – tikina G.Jankus.
Iš viso perskirstyti keli šimtai tūkstančių litų iš nepanaudotų lėšų. Apie 300 kauniečių prieš šventes gavo nuo 120 iki kelių tūkstančių litų paramą.
Departamento vadovo teigimu, įsigaliojus reikalavimui deklaruoti turtą, norint gauti socialinę pašalpą, apytikriai trečdaliu sumažėjo ją gaunančių kauniečių skaičius. Kur kas mažiau gauna ir kompensaciją už šildymą. Šiuo metu jų yra apie kelis tūkstančius. Taip yra ne dėl to, kad žmonės netikėtai praturtėjo. Kai kurie vos galą su galu besuduriantys pensininkai nebeteko šios paramos tik todėl, kad pakilo buto, kuriame jie gyvena visą gyvenimą, rinkos vertė. O valgyti jie vis tiek neturi ko.
„Daliai šių žmonių skyrėme išmokas išimties tvarka. Suprantame, kad ne taip lengva tokio amžiaus likus be artimųjų parduoti butą, įsigyti naują. Atsižvelgėme ir į prašymus žmonių, kurie susirgo sunkia liga ar ji užklupo jų šeimos narius”, – vardija Savivaldybės atstovas.
Kitais metais norintieji gauti piniginę paramą išimties tvarka privalės atidirbti už ją visuomenei naudingus trumpalaikius darbus. Atsisakę šio darbo nebus remiami pinigais, tačiau galės gauti paramą socialinėmis paslaugomis.
Pasak G.Jankaus, šiemet iš valstybės biudžeto įvairioms Savivaldybei deleguotoms socialinėms funkcijoms vykdyti skirta apie 40 mln. litų, dar apie 6 mln. litų Savivaldybė skyrė iš savo biudžeto. Jos tenka socialinių biudžetinių įstaigų išlaikymui, pašalpoms, socialinėms paslaugoms.
Nesinaudoja turima galimybe
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius Steponas Kulbauskas pripažįsta, kad kai kurios Lietuvos savivaldybės socialinei paramai skirtas nesunaudotas lėšas metų pabaigoje panaudoja savo reikalams, nieko bendro neturintiems su sunkiai besiverčiančių gyventojų rėmimu.
„Tačiau įstatymų jos nepažeidžia. Valstybės biudžeto įstatymas leidžia specialias tikslines dotacijas ketvirtą ketvirtį panaudoti bendroms savivaldybių biudžeto reikmėms finansuoti. Ministerijos pozicija yra kitokia. Mes manome, kad šie pinigai turi atitekti socialinei paramai”, – aiškina S.Kulbauskas.
Tokia galimybė yra įtvirtinta ir Piniginės socialinės paramos įstatyme. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali panaudoti joms skirtas lėšas: kompensuoti išlaidas socialiai remtiniems gyventojams už karštą vandenį, išlaidas už didesnį būsto naudingojo ploto šildymą net ir tais atvejais, kai to nenumato įstatymas. Gali padėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms, socialinės rizikos šeimoms padengti įsiskolinimus už būstą, paremti žmones, ištikus nelaimei, gaisrui ir pan.
„Savivaldybės turi tokią teisę ir galimybę, belieka apgailestauti, kad ne visos ja pasinaudoja, dėl to kenčia gyventojai. Kitais metais taip elgtis jau nebebus galima. Nuo 2006 metų įsigalios nauja Valstybės biudžeto įstatymo nuostata, pagal kurią nesunaudotos socialinei paramai skirtos lėšos turės būti paskirstytos socialinėms reikmėms, o ne kam nors kitam. Tokį pasiūlymą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jam buvo pritarta”, – tikina ministerijos atstovas.
Jo teigimu, pinigų perteklius neišvengiamas, nes tiksliai planuoti socialinės paramos, išmokų poreikį yra keblu. Kita vertus, savivaldybės nevengia kiek padidinti to poreikio dėl visa ko, kad nepritrūktų.
Kol kas ministerija neturi duomenų, kiek socialinei paramai skirtų pinigų savivaldybės nepanaudojo ir kaip juos paskirstė. Ši informacija bus žinoma kitų metų pradžioje.
Tačiau metų viduryje, kai buvo tikslinamas valstybės biudžetas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva buvo peržiūrėtas ir savivaldybių biudžetas bei jo panaudojimas socialinei paramai. Tuomet pinigų suma, skirta socialinių išmokų mokėjimui, įvertinus realius poreikius, buvo sumažinta 80 mln. litų visoms savivaldybėms. Tad nepanaudotų lėšų neturėtų likti daug, mano S.Kulbauskas.
Giedrė Budvytienė