Didelio rezonanso sulaukusioje nužudyto kunigo R.Mikutavičiaus meno vertybių pagrobimo byloje vakar paskelbtas nuosprendis nustebino proceso dalyvius
Nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus itin vertingos meno kolekcijos pagrobimu, kontrabanda bei realizavimu kaltinti šeši teisiamieji Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išvengė realių laisvės atėmimo bausmių. Nusikaltimo iniciatore laikytos Onos Daujotienės dukra Diana Djačenkienė netgi išteisinta. Daugiau nei metus nagrinėtos rezonansinės bylos atomazgą proceso dalyviai vertino labai kontroversiškai.
Atsipirko baudomis
Piniginės baudos – kone vienintelės bausmės, kurių, teismo nuosprendžiu, nusipelnė po dvasininko nužudymo jo kolekcijai priklausiusius vertingus paveikslus parduoti mėginę kaltinamieji. R.Mikutavičiaus išleistame kataloge „Europos dailė” įamžinti meno kūriniai specialistų vertinami milijonais litų, bet bausmės jais neteisėtai disponavusiems asmenims prilygo vos keliems tūkstančiams.
Vienintelei 62-ejų metų O.Daujotienei teismas skyrė vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, tačiau susumavus anksčiau jai taikytą kardomąją priemonę – suėmimą – laikytina, jog bausmę teisiamoji jau atlikusi, todėl keliauti į nelaisvę jai nebeteks. Be to, iš O.Daujotienės konfiskuoti visi 23 tūkst. JAV dolerių, kurie meno vertybių perpardavinėtojai atiteko po sandėrio Vokietijoje. 800 JAV dolerių teisėsaugininkai aptiko O.Daujotienės namuose atlikdami kratas, o likusius pinigus (pagal tuometinį Lietuvos banko valiutų keitimo kursą – 88800 litų) priteista iš moters išieškoti.
Du vertingus peizažus į Vokietiją kontrabanda gabenęs 53-ejų Edmundas Burda vakar neteko savo „Daihatsu Rocky” markės visureigio, kuriuo meno vertybės buvo nelegaliai išvežtos parduoti į užsienį. Teismas nusprendė konfiskuoti pastarąją transporto priemonę, su kuria buvo įvykdytas nusikaltimas. Taip pat šiam nuteistajam už neteisėtą veiklą priteista sumokėti 25 tūkst. litų baudą, tačiau, jo suėmimo kardomąjį laikotarpį įvertinus pinigais, beliko vos kiek daugiau nei septyni tūkstančiai litų.
Paveikslus grąžins paveldėtojai
Tarpininkų vaidmenis atlikę 48-erių Egidijus Abarius, pravarde Goga, bei 36-erių metų Virginijus Silvestravičius taip pat atsipirko piniginėmis baudomis.
Kauno nusikalstamo pasaulio šulų bendražygiu tituluojamas E.Abarius privalės sumokėti 5 tūkst., o jo bendražygis pastarojoje nusikalstamoje veikloje V.Silvestravičius – pusaštunto tūkstančio litų. Jiedu taip pat turės grąžinti iš O.Daujotienės už tarpininkavimą gautus po tūkstantį JAV dolerių.
Atitinkamai pagal nuopelnus šioje baudžiamojoje byloje kone švelniausia bausmė paskirta buvusiam O.Daujotienės 47-erių metų žentui Viktorui Djačenkai. Vyriškiui priteista kiek daugiau nei septynių tūkstančių litų bauda bei paskirta sumokėti valstybei teismo proceso išlaidomis virtusią ekstradicijos kainą – beveik penkis tūkstančius litų. Nors teismo nuosprendžiu jam turėjo būti taikomas 60 parų areštas, tačiau, įskaičiavus suėmimo laikotarpį, ši laisvės atėmimo bausmė taip pat laikytina jau atlikta.
Tuo tarpu iki šiol bendrininkavimu su V.Djačenka įtarta buvusi 37-erių sutuoktinė Diana Djačenko buvo išteisinta. Ji neprivalės atlyginti ekstradicijos išlaidų, kurias sudarė beveik penki tūkstančiai litų.
Teismas nusprendė O.Daujotienės parduotus paveikslus grąžinti kunigo R.Mikutavičiaus seseriai Liucijai Kolaitienei. Kitos kolekcijos meno kūriniai bus grąžinti kolekcionieriui advokatui Gediminui Damalakui.
Siūlė daug, o gavo menkai
Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius išdėstė ir motyvus, kodėl paskirtos tokios bausmės: buvo atsižvelgta į byloje surinktus įrodymus, kaltinamiesiems taikyto kardomojo kalinimo terminus bei pagarbų daugelio jų amžių.
Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika vakar „Kauno dienai” teigė, kol kas negalįs pasakyti, ar nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui: „Pirmiausiai reikia įsigilinti į bausmių paskyrimo motyvus. Galbūt teismas nevertino sunkinančių aplinkybių – teisiamųjų veikimo iš savanaudiškų paskatų. Lauksime ir visiškai parengto nuosprendžio ir neapsiribosime vien tik įžangine bei rezoliucine dalimis”. Priminsime, jog prokuroras A.Mažeika siūlė nuteisti O.Daujotienę aštuoneriems metams nelaisvės, E.Burdą – penkeriems, E.Abarių ir V.Silvestravičių – trejiems, o V.Djačenką ir D.Djačenkienę – atitinkamai dvejiems ir vieneriems metams laisvės atėmimo bausmėmis pastariesiems bausmes atidedant.
Svarsto galimybę apskųsti
Viso teismo proceso metu kandžių replikų prokurorams negailėdavusi ir apie sufabrikuotą bylą kaskart kalbėdavusi pagrindinė kaltinamoji O.Daujotienė vakar dar prieš paskelbiant nuosprendį buvo įsitikinusi savo teisybe: „Kur matyta, kad teistų žmogų už tai, jog šis pardavė savo turėtus daiktus”.
Išklausiusi teismo nuosprendį O.Daujotienė, neslėpdama ciniškos šypsenos, pripažino, kad galvoja, ar neteks jo apskųsti: „Paveikslai buvo mano, ir teismas visiškai neteisingai įvertino, kad aš neva žinojau, jog pardavinėju pagrobtas meno vertybes. Teisėsaugininkai norėjo paprasčiausiai save pateisinti dėl to, kad aš daugiau nei metus buvau be reikalo suimta ir pralaikyta nelaisvėje. Prokurorai supyko, kad aš jiems nedirbau, bet aš negalėjau to daryti, nes nesijaučiu nieko blogo padariusi”.
O.Daujotienė iškart po nuosprendžio sakė jo gerai nesupratusi ir teigė turinti pirmiau išgerti raminamųjų vaistų, o tik po to spręsti, ar reikės ieškoti savo teisybės toliau. Nuteistoji teatrališkai piktinosi, kad buvo nuspręsta paveikslus grąžinti kunigo artimiesiems: „Nuo to juk Lietuvai geriau nebus. Man tų mano paveikslų jau ir nebereikia, bet nesuprantu, kodėl juos nuspręsta atiduoti tiems žmonėms”.
Priešistorė vyko svetur
2000-ųjų rugpjūtį, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo ir jo kolekcijos dingimo, nuteistasis E.Burda išgabeno du dvasininko kolekcijoje buvusius paveikslus į Vokietiją. Ten gyvenusi nusikaltimo iniciatorės O.Daujotienės dukra D.Djačenkienė bei tuometinis pastarosios sutuoktinis V.Djačenka privalėjo pasirūpinti kurjerio pareigas atlikusio E.Burdos sutikimu bei sėkmingu meno vertybių realizavimu.
2001-ųjų liepą Vokietijoje buvo mėginta paveikslus parduoti kolekcininku apsimetusiam agentui, kurį, kaip tariamą potencialų pirkėją buvo suradę E.Abarius ir V.Silvestravičius. Tąsyk Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugininkų surengtos bendros operacijos metu pirkėju dėjęsis pareigūnas sumokėjo skandalingajai meno vertybių perpardavinėtojai už paveikslus 28 tūkst. JAV dolerių, iš kurių du tūkstančiai buvo atiduoti tarpininkams E.Abariui ir V.Silvestravičiui, o trys tūkstančiai palikti Djačenkų šeimai. Likusius 23 tūkst. JAV dolerių O.Daujotienė paslėpė skalbimo miltelių pakelyje ir kontrabanda parsivežė į Lietuvą.
Melagystėmis nepatikėta
Pagrindinė kaltinamoji O.Daujotienė kone viso teismo proceso metu tvirtino savo tiesą, esą du peizažai iš dvasininko meno kolekcijos, jo paties išleistame kataloge „Europos dailė” pažymėti numeriais 43 ir 44, priklausė jai. Teisiamoji be perstojo įrodinėjo teismui, kad pastarieji paveikslai buvo jos nuosavybė. Kolekcininkė tikino juos įsigijusi dar tarybiniais metais tuometiniame Leningrade. Vėliau, norėdama šias meno vertybes parduoti, moteris neva įpareigojo tai padaryti savo vyrą Vladą Belecką, kuris už kunigo R.Mikutavičiaus nužudymą nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Pasak O.Daujotienės, kunigas buvo susidomėjęs peizažais, tačiau jiems įsigyti neturėjo pinigų, bet vis vien įtraukė juos į savo meno vertybių kolekciją.
Pastarąją „tiesą” dėl savo buvusios žmonos beveik žodis į žodį atkartojo ir viename iš teismo posėdžių liudijęs visam likusiam gyvenimui nelaisvėje įkalintas V.Beleckas. Vyriškis pasakojo ne tik parodęs meno vertybes R.Mikutavičiui, bet ir palikęs jas dvasininko namuose, tikėdamasis, kad už jas bus atsilyginta sutarta kaina.
R.Mikutavičiaus sūnėnai Ričardas ir Artūras Kolaičiai bei velionio sesuo Liucija Kolaitienė kategoriškai paneigė tokią galimybę, teigdami, kad niekada negirdėję R.Mikutavičiaus kalbant apie kolekcijai pasiskolintus paveikslus. Dvasininko giminaičiai prisipažino domėjęsi dviejų peizažų įsigijimo aplinkybėmis ir sužinoję iš kunigo, kad paveikslus nebrangiai pardavė viena kaunietė, vadovavusi degalinei ir turėjusi finansinių problemų.
Vis dėlto teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad pakako įrodymų, jog O.Daujotienė žinojo nusikalstamu būdu įgytų paveikslų atsiradimą bei organizavo jų kontrabandą ir nelegalų realizavimą.
Dalies kolekcijos tebeieškoma
Vakar Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Tilindis „Kauno dienai” apie kol kas nesurastos R.Mikutavičiaus kolekcijos dalies likimą nebuvo linkęs atvirauti: „Tai yra pats kebliausias klausimas, nes bet koks atsakymas apie vienokią ar kitokią įvykių eigą gali būti įvairiai suprastas, tačiau galiu patikinti, kad likusiųjų meno vertybių yra ieškoma”. Tyrimo dalis dėl pagrobtų meno kolekcijos kūrinių buvo atskirta nuo pasibaigusios bylos ir yra tiriama toliau, ieškant dar nerastų vertybių. R.Tilindis neslėpė, kad bet kokia informacija yra glaudžiai susijusi su tyrimo konfidencialumu, todėl negali būti viešinama. Tačiau prokuroras pabrėžė, kad netgi įstatymai įpareigoja teisėsaugininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad po kunigo žmogžudystės dingę daiktai būtų surasti.
Teisėsaugininkų pastangomis surasti septyniolika paveikslų šių metų vasarį jau buvo demonstruojami M.Žilinsko galerijoje. Teigiama, kad iki šiol pavyko surasti 22 iš daugiau nei pusšimčio dingusių meno vertybių.
Tomas Jarusevičius