Naujausią savo knygą, neseniai pristatytą skaitytojams, mūsų uostamiesčio rašytojas Kostas Kaukas neatsitiktinai pavadino „Vėtrų ugdytas. Apybraiža apie Dionyzą Varkalį”…
Puikiu šios knygos įvadu galima laikyti klaipėdiečiams gerai žinomo dailininko Algio Kliševičiaus sukurtą jos viršelį – aplanką. Prasmingai atrinktos ir sukomponuotos nuotraukos yra vaizdingas D.Varkalio gyvenimo fonas. Ant knygos viršelio pavaizduotas susimąstęs ir šiek tiek pavargęs Dionyzas tarsi ant savo pečių laiko kalvę – muziejų. Autorius, pratarmėje pateikdamas savo „10 baltų sakymų” apie Varkalį, ir pavadina jį „kalvystės muziejaus įkūrėju”. Tarp tų „sakymų” yra ir tokie epitetai: „kraštotyrininkas”, „politikas”…
Žinoma, kad kraštotyra gali tarnauti politikai. Sako, mūsų Seime ir dabar vienas politikas gaivina pagonybę, kad atrodytų tikras patriotas. Politikuojančių kraštotyrininkų yra ir tarp memelenderių. Iš Kauko knygos matome, kad Varkalis, aktyviai dalyvavęs politiniame gyvenime, politikos su kraštotyra nesieja – antkapiniai paminklai, senieji metalo dirbiniai jam yra tik kultūros paveldo dalis.
Įdomiausi knygos puslapiai – pasakojimai apie muziejaus eksponatų kaupimą. Įvesdamas į pasakojimą žinomus Klaipėdos miesto visuomenės veikėjus V.Jakelaitį, A.Žalį, rašytojas tuo papildo Klaipėdos miesto kultūros istoriją. Kryžių gelbėjimas tuo metu dar buvo susijęs su rizika. Todėl būtų buvę gerai, kad rašytojas būtų papasakojęs ne tik apie įstaigų vadovus, bet ir apie tuos žmones, kurie Varkaliui padėjo tiesiogiai. Galima būtų patyrinėti, koks miestas tarp Danės ir Oderio senųjų liuteroniškų kryžių išlaikė daugiausia.
Pasakodamas apie Dionyzo vaikystę ir jaunystę, autorius tęsia savo knygos „O kai aš užaugsiu” stilistinius ieškojimus. Iš tos knygos matėme, kaip K.Kaukas valdo sakinio ritmą, intonaciją. Tas sugebėjimas matyti ir pasakojime apie Donį, tačiau žodyne yra šiek tiek deklaratyvumo, kartais pritrūkstama vaikiškų intonacijų. Akcentuodamas savo jaunojo herojaus „politinį brandumą”, autorius tarsi uždeda jam porą metų ar klasių.
Sunkiausias uždavinys rašytojui buvo apibūdinti suaugusio Dionyzo politines nuostatas. Kiek pozityvus yra Dionyzo impulsyvumas, principingumas? Stengdamasis atsakyti į šį klausimą, rašytojas, matyt, ir pateikė pradinės mokyklos mokytojo siužetinę liniją, palikdamas išvadas pasidaryti pačiam skaitytojui.
Autorius objektyvus. Šiltomis spalvomis nupiešęs D.Varkalio vaikystę, jaunystę, knygos pabaigoje tarsi kelia klausimą, kodėl šis darbštus meistras, kraštotyrininkas ir politikas turėjo tiek priešų. Ne visus D.Varkalio priešus rašytojas pasmerkia, nepadaro savo herojaus balto (pagal 10 baltų sakymų). Beje, ir Varkalis ne iš tų, kurie nori būti glostomi.
Ir knygos autorius, ir jo personažas – spalvingos asmenybės, ir leidinys turėtų sulaukti didelio dėmesio.
Jurgis Mališauskas