Šiandien uostamiesčio Smurtinių nusikaltimų skyriaus viršininkui Aleksui Siutilui įteikiama Angelo sargo žvaigždė. Tai aukščiausias policijos žinybinis ženklas. Tokį apdovanojimą yra gavę tik du žmonės: šalies Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Vizgirdas Telyčėnas.
Peršovė plaučius
Komisaras Aleksas, Siutyla, žudikų skyriaus vadas – taip ir dar kitais vardais vadinamas yra gyva uostamiesčio policijos legenda. Tie, kam yra tekę su juo dirbti, gali valandų valandas pasakoti tikras istorijas apie šį pareigūną. Tai anekdotais virtę pasakojimai apie neįtikėtiną šio žmogaus darbštumą.
A.Siutilas yra vienas iš nedaugelio pareigūnų, kurį buvo pakirtusi nusikaltėlio kulka. Tai atsitiko 1973 metais. Tada miesto vidaus reikalų valdyba buvo įsikūrusi septynaukštyje prie Danės. A.Siutilas dirbo budėtojo padėjėju.
Toks girtuoklis saugumietis Maskvinas iš priešais esančio remontuojamo pastato šovė į budėtojų kambaryje buvusį pareigūną. Nepataikė. Vyrai šoko vytis bėglį. Prie Dramos teatro kelios kulkos pakirto du milicininkus. Tada Vytautas Mačiulaitis žuvo. A. Siutilui buvo peršauti plaučiai. Bet sužeidimas ir draugo žūtis neišgąsdino Alekso, jis liko tarnyboje ir dirba iki šiol.
Niekada neverkšlena
Niekas nėra girdėjęs iš A.Siutilo lūpų kalbų apie nesumokėtą atlyginimą, negrąžintus laisvadienius už darbą per šventes ar naktimis. Kai komisarą stumte išstumia atostogų, tai nereiškia, kad visą mėnesį bendradarbiai jo nematys darbe. Priešingai, jis nedažnai būna savo kabinete, bet visada yra darbe.
Visi komisaro bendraamžiai jau seniai mėgaujasi nemenkomis pensijomis ir dar gauna algą už kokį nesunkų darbą saugos tarnybose ar advokatūroje. Tik A.Siutilui kalbėti apie poilsį ar pensiją yra tuščias laiko švaistymas. Jis neturi laiko poilsiauti.
Kalbama, kad nusikaltimo vietoje A.Siutilas atsiranda pirmas ir ilgokai laukia atvažiuojančios operatyvinės grupės. Pasakojama, jog prieš daug metų dabartinio prekybos centro Big vietoje buvusioje laukymėje buvo išžaginta mergina. A.Siutilas kone keliais visą naktį šliaužiojo šioje pievoje, kol galiausiai rado peilį, kuris tapo labai svarbiu nusikaltimo įkalčiu.
Palaikė žudiku
Vargu ar kas žino apie kokius nors A.Siutilo pomėgius. Vienintelis nepaneigiamas – darbas sode. Būdamas visada užimtas, komisaras vis pritrūksta jam laiko.
Bene prieš trejetą metų policijos budėtojai sulaukė susijaudinusio žmogaus skambučio. Jis tikino, kad kažkas kasa duobę. Įtarusis net spėjo, kad nusikaltėliai ketina užkasti lavoną.
Netrukus į įvykio vietą atskubėjo visas būrys ginkluotų policininkų. Tikėtasi sulaikyti žudiką su įkalčiais. Kai prisėlinę pareigūnai apšvietė paslaptingąjį kasėją, apstulbo pamatę kastuvu besidarbuojantį komisarą Aleksą. Žmogus kasė lysvę, nes dieną tokiam darbui jam neužtenka laiko.
Užuodžia kaltininką
„Atrodė, kad Aleksas niekada nenori miego. Būdavo per vieną naktį iškviečia tris kartus, o Aleksas kaip niekur nieko žvalus ir pasirengęs pradėti tyrimą, – pasakojo prokurorė Regina Morozova, ilgą laiką dirbusi tardytoja. – Jis turi šunišką uoslę. Nusikaltėlis nė nemano „skilti”, o A.Siutilas jau gali neabejodamas pasakyti – tai padarė jis. Žiūrėk, vėliau tikrai paaiškėja, kad Alekso nuojauta neapgavo.”
Dažnas klaipėdietis iš matymo pažįsta A.Siutilą. Perpiet jis visada skubiu žingsniu žingsniuoja iki Apylinkės teismo, kur dirba jo žmona, ir drauge su ja eina pietauti. Be to, daugelis Dituvos sodų sodininkų drauge su juo važiuoja autobusu. Nors ir turi vairuotojo pažymėjimą, A.Siutilas neperka automobilio. Autobusas į Dituvą stoja prie pat jo namų. Į nusikaltimo vietą komisarą veža tarnybinis automobilis, iki prokuratūros ar teismo jis visada eina pėsčias.
Gaus žvaigždę
Dar viena unikali A.Siutilo savybė – pastovumas. Lietuvoje yra tik du kriminalistai, kurie būdami 60 metų aktyviai dirba. Vienas jų – A.Siutilas. Jis nusikaltėlius gaudo jau 39 metus ir 9 mėnesius. Per savo darbo metus jis nė karto nebuvo nubaustas. Būtų sunku išvardinti visus komisarui įteiktus apdovanojimus. Jis pripažintas Metų sekliu, apdovanotas atminimo ir pasižymėjimo ženklais už pavyzdingą tarnybą.
Daiva Janauskaitė