Vilniuje dviejuose maldos namuose klausyklas pakeitė specialūs kambariai išpažintims.
Lėtai klausyklų link judanti tikinčiųjų eilė, įprasti žodžiai priartėjus prie grotuoto langelio: „Tėve, nusidėjau…” Tokią ne itin malonią išpažinties procedūrą daugelis prisimena dar iš vaikystės.
Todėl nemažai tikinčiųjų klausykloje sėdinčiam kunigui kuo greičiau išberia iš anksto pasiruoštą nuodėmių tekstą.
Kitas nepatogumas – pašalinių veriantys žvilgsniai, bažnyčios tyloje garsiai skambantys net ir pašnibždomis ištarti žodžiai.
Vilniuje Šv.Kazimiero bažnyčia neseniai griebėsi naujovės – įrengė atskiras patalpas, kuriose su kunigu bendraujant akis į akį atliekamos išpažintys.
Panašus susitaikinimo kambarys įrengtas ir Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Tačiau kitose bažnyčiose vis dar stūkso senovinės klausyklos.
Viduje dar kvepia medžiu
Susitaikinimo kambariais vadinamos patalpos Šv.Kazimiero bažnyčioje šiek tiek primena ligoninės operacinę. Aklinai užvertos durys, dvi lemputės virš jų.
Dega žalia – užeiti galima, raudona – draudžiama. Ant durų kabo lentelė, kad šioje patalpoje atliekamos išpažintys.
Asketiškai įrengtuose, dar medžiu kvepiančiuose kambariuose, – kėdės tik kunigui ir tikinčiajam. Išpažintį galima atlikti ir per groteles, ir tiesiogiai bendraujant su dvasininku.
Šv.Kazimiero bažnyčios kunigas Anicetas Tamošaitis pasakojo, kad žmonės kol kas dar neįpratę prie naujovės, todėl kartais renkasi ir tradicinį išpažinties atlikimo būdą klausykloje.
Panašiai yra ir kitose šalyse. Bažnyčiose yra įrengtos ir įprastos klausyklos, ir susitaikinimo kambariai.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs kunigas A.Tamošaitis pasakojo, kad išklausęs išpažintis klausykloje jis eidavo bendrauti su atgailaujančiaisiais „face to face” (veidas į veidą).
Pirmieji susitaikinimo kambariai Lietuvoje įrengti Šv.Kazimiero bažnyčioje. Čia mišias aukoja du kunigai, kurie kartais pavadinami „amerikonais” – A.Tamošaitis ir Antanas Saulaitis. Abu jie didžiąją gyvenimo dalį praleido užjūryje.
Pirmiausia – rekonstruos
Pagrindinės Lietuvos bažnyčios – Vilniaus Arkikatedros bazilikos – klebonas Ričardas Doveika žadėjo, kad tokia patalpa išpažintims klausyti bus įrengta po rekonstrukcijos vienoje iš koplyčių.
R.Doveika pripažino, kad tikintieji vis dažniau pageidauja ne formalios išpažinties prie klausyklos, bet pokalbio su dvasininku akis į akį. „Tenka išpažinčių klausytis ir susėdus ant suolo, ir stovint”, – pasakojo klebonas.
Daug žmonių Arkikatedroje susirenka ir į susitaikinimo pamaldas, per kurias išpažįstamos nuodėmes. Tad senosios tradicinės klausyklos vis labiau stumiamos į bažnyčios istoriją.
Užduoda klausimų, pasitaria
„Žmonėms atlikti išpažintį ne klausykloje lengviau. Bendraudamas su kunigu tikintysis gali užduoti klausimų, pasitarti”, – įsitikinęs populiarios sostinėje Bernardinų bažnyčios kunigas Ramūnas Mizgiris.
Jis taip pat patvirtino, kad tikintieji vis dažniau pageidauja išpažintis atlikti bendraujant su kunigu akis į akį. Todėl Bernardinų bažnyčioje atgailaujantieji gali su dvasininkais pasikalbėti net raštinėje. Toks pokalbis taip pat laikomas išpažintimi.
Nors R.Mizgiris pripažino, kad susitaikinimo kambariai populiarūs užsienyje, tačiau Bernardinų bažnyčia kol kas jų nežada įrengti.
„Tačiau aš nemanau, kad reikėtų mygtuko paspaudimu valdomų durų ar lempučių virš jų”, – kalbėjo kunigas.
Katalikų bažnyčios hierarchai naujovę – išpažintį atlikti susėdus greta – įdiegė dar 1973-iaisiais, tačiau į Lietuvą ji atkeliavo daugiau nei po trisdešimties metų.
Interneto kratysis dar ilgai
Katalikų bažnyčia pabrėžė, kad atgaila privalo būti privati ir konfidenciali. Deja, to pasiekti išpažintį atliekant klausykloje vargiai pavyksta.
Manoma, kad kita priežastis, vertusi pakeisti atgailos atlikimo būdą, – vis mažėjantis išpažinties einančių katalikų skaičius.
Be to, tikintieji nori daugiau dėmesio savo nuodėmėms, nei gali gauti šnibždėdami jų sąrašą klausykloje.
Kol kas Katalikų bažnyčia atsisako tik internetinės išpažinties.
Ji tikrai nebus priimama kaip atgaila.
Katalikiška tradicija išsakyti savo nuodėmes prigijo po 1215 metų Ketvirtojo Laterano Susirinkimo.
„Ekstra žinios”