Didelės bėdos dėl mažo plyšio

Kauno pakraštyje neseniai duris atvėrusio prekybos centro „Mega“ šeimininkams kilo rūpesčių dėl akvariumo, kuriame plaukioja keli šimtai egzotiškų žuvų ir du rykliai.

Pro adatos galvutės skersmens plyšį sunkiasi vanduo.

Nors plyšys labai mažas, dėl didelio spaudimo per parą galėjo ištekėti apie 5 litrus vandens.

Šio prekybos centro darbuotojai prie akvariumo pagrindo patiesė skudurus, kurie lankytojams sukėlė baimės, kad garsusis „Megos“ akvariumas netrukus gali visai nuvirsti.

Vėliau buvo įrengta plona guminė žarnelė, kuria vanduo leidžiamas į kibirą.

Grėsmės žmonėms neįžvelgia

Anot projekto koordinatoriaus Andriaus Vengalio, vandens tekėjimas sustabdytas, numatomą ertmės vietą užtepus papildomu silikono sluoksniu.

Jis įsitikinęs, kad toks įvykis nekelia jokios grėsmės žmonėms, o vanduo dar gali lašėti porą dienų.

Manoma, jog plyšys akvariume susidarė dėl temperatūros svyravimo. Specialistai aiškino, kad naujuose akvariumuose tokių reiškinių pasitaiko ir jie nekelia pavojaus.

„Vanduo iš akvariumo skverbtis negali“, – padėtį „Megoje“ įvertino jūrinių akvariumų specialistas Liutauras Savičius.

Specialisto nuomone, taip galėjo atsitikti dėl montavimo metu padarytų klaidų. Labai svarbu – akrilo plokščių kokybė.

Pramoga kainavo nepigiai

12 mln. litų kainavusiame „Megos“ akvariume telpa 170 tūkst. litrų vandens.

Vieno didžiausių Europoje akvariumų aukštis – 10,3 metro.

Kauniečiai įrengimo darbus patikėjo žinomai JAV įmonei „International Concept Management“, o gyvūnų ir įrangos priežiūrą – Australijos bendrovei AAT.

L.Savičius teigė, kad tokių akvariumų priežiūra kainuoja itin brangiai, o atsakomybė – labai didelė.

Šis vilnietis atsisakė pasiūlymo rūpintis „Megos“ akvariumu.

Neseniai prie Miuncheno (Vokietija) 200 tūkst. litrų talpos akvariumas su visais gyventojais ir gausia įranga buvo parduodamas vos už 12,5 tūkst. eurų (apie 43 tūkst. litų).

„Tokio objekto savininką užgriūva sunki finansinė našta, jį išlaikyti reikia milžiniškų lėšų“, – aiškino L.Savičius.

Būtini stiprūs pamatai

Specialistai mano, kad „Megos“ akvariumą reikėjo daryti žemesnį ir platesnį, kadangi dabar didelis svoris tenka labai mažam pagrindo plotui.

Tokio dydžio konstrukcijai reikia itin stiprių pamatų. Gruntą būtina gerai supresuoti.

L.Savičiaus nuomone, sprogęs tokio dydžio akvariumas padarytų daug žalos visam pramogų ir prekybos kompleksui bei keltų rimtą grėsmę žmonėms.

Tai galėtų atsitikti dėl stipraus žemės drebėjimo ir sprogimo. Tačiau tokie pavojai – mažai tikėtini.

Gelbėti žuvis teko ne kartą

„Vanduo labai greitai patikrina gaminio kokybę“, – vakar kalbėjo Klaipėdoje įsikūrusio Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo darbuotojai, išgirdę apie kauniečių problemas.

„Per 26 darbo metus buvo visko: dėl įvairių priežasčių 33 sieninius akvariumus teko remontuoti daugiau kaip dešimt kartų“, – kalbėjo klaipėdietis Saulius Karalius.

Trūkus stiklams, žuvis ne kartą teko skubiai iškelti į kitą laikiną vietą. Dažniausiai vanduo imdavo sunktis per siūles, nes rėmai buvo gaminami iš rūdijančio metalo.

Bėgant laikui monolitinis stiklas pakeistas daugiasluoksniu, atsirado silikoniniai klijai ir minkšti guoliai, atsparesni tempimui arba slėgiui.

Kartą televizijos operatoriui pro iliuminatorių filmuojant po vandeniu plaukiojančių delfinų būrį nuo apšvietimo lempų skleidžiamos šilumos įtrūko stiklo sluoksnis.

Keturių kvadratinių metrų ploto iliuminatorių stiklai yra net 16 centimetrų storio, tad jo nuspręsta nekeisti. Grožėtis delfinais įskilimas netrukdo.

Kiti šeši didieji apžvalgos iliuminatoriai kol kas yra sandarūs, nors 5 metrų gylio delfinų baseine – 1800 tonų vandens.
Arūnas Karaliūnas, Aušra Pilaitienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.