Vis daugiau lietuvių mamų atsisako žindyti savo kūdikius, rinkdamosi įvairius pieno pakaitalus.
Kitų Europos Sąjungos valstybių gydytojai aršiai kovoja su mišinių gamintojais, kurių prekės pražudė ne vieną naujagimį. Natūralaus maitinimo skatinimu bei Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso Lietuvoje įdiegimu susirūpino ir mūsų šalies medikai.
Žindo iki mėnesio
Sostinėje įvykusioje konferencijoje iš įvairių miestų atvykę pediatrai, neonatologai diskutavo apie tai, kodėl sveikos mamos, pagimdžiusios sveikus kūdikius, nori juos maitinti ne visų naujos gyvybės augimui būtinų medžiagų turinčiu savo pienu, bet įvairiais, ne visada saugiais sintetiniais pakaitalais.
Šiais metais atliktos studijos, kurioje dalyvavo 1 500 pagimdžiusių moterų iš dešimties šalies apskričių, rezultatai parodė, kad tik mažiau nei pusė gimdyvių ilgesnį laiką maitina savo mažylius natūraliai. Maitinti kūdikį krūtimi specialistai rekomenduoja bent kol vaikas sulauks pusės metų.
Respublikinio mitybos centro vadovo Alberto Barzdos žiniomis, kūdikius iki vieno mėnesio žindo 76,3 proc., iki 4 mėnesių – 41,3 proc., iki 6 mėnesių – vos kiek daugiau nei dešimt procentų motinų.
Kitose ES šalyse ilgesnį laiką kūdikius žindo iki 80 procentų moterų.
Klaipėdoje – nepalanku
Naujagimių gydytojus itin liūdina, kad vis daugiau jaunų mamų tampa reklamos aukomis. Nuo pieno pakaitalų gamintojų, įkyriai siūlančių neva motinos pieną galinčias pakeisti prekes, neapsaugotos net naujagimiams palankiose ligoninėse gimdančios moterys.
Naujagimiams palankios ligoninės (NPL) statusą turinčios gydymo įstaigos nuo paprastų gimdymo namų skiriasi tuo, kad pirmosiose gimdyvės gauna kiek daugiau informacijos apie natūralų maitinimą. Motinos pradeda naujagimį žindyti per pusvalandį po gimdymo, kūdikiui neduodama jokio kito maisto ar gėrimo, išskyrus motinos pieną, nebent to reikia dėl medicininių priežasčių, skatinama mažylį žindyti tiek, kiek ir kada jis nori. Žindomiems kūdikiams neduodama jokių žindukų.
Tačiau ir čia dirbantys medikai nespėja išmesti šūsnių įvairiaspalvių lankstinukų, kuriuos kompanijų agentai išdėlioja ant palangių, staliukų, neša į palatas. Kai kurių ligoninių ir gimdymo namų vadovai neatsisako nemokamai ar už mažesnę nei rinkos kainą siūlomų pieno mišinių ir siūlo juos gimdyvėms.
NPL statusą šiuo metu turi šešios gydymo įstaigos, dar kelios siekia jį gauti. Tačiau uostamiesčio gydymo įstaigų tarp jų nėra.
Draudžia prekiauti
Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja Giedra Levinienė įsitikinusi, kad naujagimius iki šešių mėnesių reikėtų įstatymiškai saugoti nuo visų nenatūralių mišinių, dirbtiniam maitinimui skirtų buteliukų, žindukų. Tai pavyktų įgyvendinti Lietuvoje įdiegus Tarptautinį motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą ar bent pagrindines jo nuostatas, draudžiančias šių priemonių reklamą. Šis kodeksas įstatymu ar poįstatyminiais aktais įteisintas 78 pasaulio valstybėse, dar 33 ruošiasi tai padaryti.
Ažiotažas dėl pieno pakaitalų kilo mirus keliems kai kurių firmų pagamintais mišiniais maitintiems naujagimiams. Skirtingais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Belgijoje, Islandijoje mirusiems vos kelių dienų mažyliams buvo diagnozuotas meningitas. Specialistai išaiškino, kad mirties priežastis buvo pieno pakaitaluose aptiktos tam tikros rūšies enterobakterijos. Neseniai Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje iš prekybos buvo išimti 30 milijonų mišinių pakuočių dėl juose rastų kenksmingų cheminių medžiagų.
Mokslininkai itin nepalankiai atsiliepia ir apie sojos pieno pakaitalus. Juose aptiktas estrogenų kiekis 200 kartų, mangano – 120, aliuminio – keliolika kartų viršija motinos piene esantį kiekį. Tai ne tik gali paskatinti įvairių ligų išsivystymą, priešlaikinį brendimą, bet ir smegenų raidos ar DNR struktūros pokyčius.
Julija Gural
liuks straipsnis.mamos,susimastykit.