Naują mobilųjį telefoną be įdiegto lietuviško meniu įsigijęs klientas turėtų susitaikyti su šiuo faktu, nes lietuvių kalbos diegimas nėra priskiriamas garantinio serviso darbams.
Badymas savo jėgomis „sulietuvinti” telefoną gresia garantijos praradimu, o vėlesnius nesutarimus su pardavėju pirkėjas, jei jis yra juridinis asmuo, gali spręsti tik teisminiu keliu.
Paklausė patarimo
Į „Vakarų ekspreso” redakciją kreipęsis klaipėdietis Vidmantas Petronaitis pasakojo UAB „Mobili prekyba” salone, įsikūrusiame prekybos centre BIG, lapkričio 14 dieną bendrovės vardu įsigijęs mobilųjį telefoną „Sony Ericsson Z520i”. Kadangi pastarajame nebuvo įdiegtas lietuviškas meniu, salono darbuotoja, anot V. Petronaičio, jam rekomendavo kreiptis į vieną mobiliųjų telefonų remontu užsiimančią bendrovę.
„Ten man įdiegė licencijuotą, originalią programinę įrangą, kurios dėka telefone atsirado lietuviškas meniu. Tačiau pradėjus naudotis telefonu išryškėjo jo defektai – jis užstringa filmuojant, pokalbio metu, taip pat atsiklijavo vidinis stikliukas”, – pasakojo V. Petronaitis.
Anot pašnekovo, dėl iškilusių problemų kreipusis į „Mobilios prekybos” saloną čia dirbanti moteris jį pasiuntė į garantinio aptarnavimo paslaugas teikiančią bendrovę Mobiliųjų telefonų techninis centras (MTTC) bei patarė nesakyti, kad kitos bendrovės darbuotojai telefone įdiegė lietuvių kalbos programą.
„MTTC specialistai nustatė, kad telefonas yra skirtas ne Lietuvos, o Skandinavijos rinkai ir galėjo sugesti būtent dėl šios priežasties. Visgi „Mobilios prekybos” atstovai nenori atlikti šio telefono remonto, nes lietuvių kalba buvo įdiegta ne autorizuotame serviso centre. Tačiau juk šie darbai buvo atlikti ten, kur patarė būtent „Mobilios prekybos” darbuotoja”, – sakė V. Petronaitis.
Anot jo, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje jis buvo informuotas, jog ši institucija jam negalinti niekuo padėti, nes ji gina tik fizinius asmenis, o telefonas buvo įsigytas firmos vardu.
„Negi dabar bylinėsiuosi dėl 800 litų”, – konstatavo pašnekovas.
Nepriklauso garantiniam aptarnavimui
„Mobilios prekybos” vadovė Aistė Milišiūnaitė teigia, kad lietuvių kalbą klientas galėjo įsivesti tik autorizuotame serviso centre.
„Negaliu žinoti, ar mūsų bendrovės darbuotoja rekomendavo tai padaryti kitur, nes ji kalba visiškai priešingai, nei klientas. Kadangi jis darbus patikėjo atlikti kitai firmai, tad automatiškai nebegalioja mūsų suteikta garantija”, – sakė pašnekovė.
Anot A. Milišiūnaitės, „Mobili prekyba” parduoda tik „Sony Ericsson” atstovybės Lietuvoje importuojamus telefonus, o iš kur ji atveža prekes, tai jau esąs ne „Mobilios prekybos” reikalas.
„Paprastai MTTC klientams nemokamai įvesdavo lietuvių kalbą, tačiau kaip yra šiuo konkrečiu atveju, negaliu pasakyti”, – teigė A. Milišiūnaitė.
Paskambinus į vieną iš MTTC centrų, buvo suteikta informacija, kad lietuvių kalbos įdiegimas nėra priskiriamas garantinio aptarnavimo darbams.
Išeitis bendrovėms – teismas
Anot Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (NVTAT) atstovų, informacija, kad vartotojui bus parduotas mobilusis telefonas, skirtas ne Lietuvos rinkai, turi būti pateikta iki pirkimo momento. Įstatymas numato, kad visa teisinga, išsami, tiksli ir aiški informacija turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi.
Jei tai nebuvo padaryta, vartotojas turi raštu kreiptis į pardavėją, kad šis išspręstų jo problemą per protingą terminą. Pardavėjui nesutikus tenkinti reikalavimų, klientas turėtų raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Anot NVTAT atstovų, taip savo teises gali ginti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Visgi minėtosios inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė patvirtino V. Petronaičio žodžius, kad ši institucija gina tik fizinius asmenis.
„Pretenzijų prekių pardavėjams turinčios bendrovės turi samdytis ekspertus ir, remiantis jų išvadomis, teisybės ieškoti teisme”, – sakė R. Bučinskienė.
Martynas Vainorius