Gindamasis nuo jį netikėtai užgriuvusios kritikos Panevėžio meras Vitas Matuzas griebėsi retai pasitaikančios ir gana skandalingos taktikos.
Praėjusią savaitę miesto tarybos posėdyje meras viešai suabejojo tiek Panevėžio apygardos teismo, tiek šalies Apeliacinio teismo nešališkumu.
Kalbėdamas apie skandalingąjį bylinėjimąsi su „Apothecos” vaistine ir savivaldybės pralaimėtus teismus, V.Matuzas pareiškė, kad teismo institucijos nagrinėdamos bylą rėmėsi suklastotais dokumentais.
Taip netiesiogiai buvo apkaltinta ir Panevėžio apygardos civilinių bylų teismo teisėja Margarita Dzeldzienė, nes būtent ji nagrinėjo savivaldybės ir vaistinės ginčą.
Krapšto trečdalį milijono
Panevėžio savivaldybės bylinėjimasis su „Apothecos” vaistine – tik mažas trupinys vieno didžiulio skandalo, kilusio miesto valdžioje dėl nesėkmingos miesto poliklinikos patalpų nuomos. Apie jį „Panevėžio rytas” rašė jau ne vieną kartą.
Netoliaregiškas kelerių metų Panevėžio valdžios bylinėjimasis su vaistinėmis turėtų tapti gera pamoka politikams, kaip gerai reikia apgalvoti savo sprendimus, kad nesuteiktum peno kalboms apie korupciją valdžioje ir neatneštum miestui didelių nuostolių.
Tai, kad Panevėžio taryba labai įtartinai nuolankiai nusileido pirmajai su ja teismuose besiginčijusiai „Panfarmos” vaistinei ir pasirašė su ja taikos sutartį, užsiutino „Korio vaistinę”. Pastaroji, vėliau tapusi „Apotheca”, bemat padavė savo ieškinį į teismą, reikalaudama iš savivaldybės nuostoliams atlyginti rekordinės sumos – beveik 18 milijonų litų.
Dabar, kai visas bylinėjimasis jau bemaž baigtas ir į savivaldybę beldžiasi antstoliai, tenka krapštyti iš iždo beveik trečdalį milijono – 320 tūkstančių litų.
Reikalavo pasiaiškinti
Tarybos posėdyje liberalcentristų frakcijos atstovai piktinosi tokiais baisiais nuostoliais ir liepė vadovams pasiaiškinti dėl padarytų klaidų.
Jiems pritarė ir krikdemas Julius Beinortas, pareiškęs, kad dabar turi atsakyti savivaldybės vadovai, balsuojant dėl taikos sutarties tikinę politikus, kad viskas bus tvarkoj.
„Tik nesakykit, kad nėra kaltų, kai teismas priteisė tokią sumą pinigų”, – įspėjo nepartinis Laimutis Sėdžius.
Kadangi administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius visą laiką atvirai prieštaravo korupcija kvepiančiai taikos sutarčiai, liko vienintelis turintis atsakyti į visus politikų klausimus vadovas – meras.
Tada V.Matuzas ir paaiškino, kad byla dar galutinai nepralošta – Apeliacinio teismo sprendimas apskųstas Aukščiausiajam teismui.
Be to, kreiptasi ir dar bus kreipiamasi į įvairias institucijas dėl priešininko klastočių ir nelogiškų teismų sprendimų.
Suskaičiavo dar daugiau
Pastarajame tarybos posėdyje dalyvavęs šalies Žmogaus teisių gynimo asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas Petras Storasta stebėjosi politikų nesugebėjimu netgi elementariai skaičiuoti.
Politikai manė, kad jie prarado tik iš „Panfarmos” gautus 400 tūkst. litų, nes juos beveik visus tenka dabar atiduoti kitai vaistinei.
P.Storasta teigė, kad savivaldybė per visą bylinėjimąsi prarado mažiausiai 0,7 milijono litų.
Panevėžietis sudėjo dėl taikos sutarties iš „Panfarmos” nepaimtą kitą pusę pinigų – dar 400 tūkst. litų su dabar „Apotheca” pralaimėtais 320 tūkst. litų ir gavo būtent tokį skaičių.
Keli raštai – įtartini
Apie galimas klastotes „Panevėžio rytui” aiškino Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Noreikienė.
Teisininkė sakė, kad kai „Korio vaistinė”, vėliau tapusi „Apotheca”, kreipėsi į teismą su milijoniniu ieškiniu, tai sumai pagrįsti ji pateikė 3-4 bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis.
Šios sutartys datuotos 2003 metais, o jose nurodytas įmonės kodas – metais vėliau atsiradęs. Be to, pasirašė tuos raštus atstovė, kuri įgaliojimus tam gavo tik kitų metų pabaigoje. Šie nelogiškumai esą ir rodo esančią klastotę.
Savivaldybė tuomet kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą, tačiau ši perdavė tirti bylą vietos policijai.
Iš policijos miesto valdžia gavo du atsakymus – kad pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kad dar tiria.
Tuo tarpu apygardos teismo teisėja neatsižvelgė į savivaldybės prašymą atidėti bylą iki policijos tyrimo pabaigos. M.Dzeldzienė nusprendusi, kad netikslinga laukti, nes pakanka ir kitų įrodymų bylai išspręsti.
Nutartyje teisėja nurodė, kad tais dokumentais kaip įrodymais nesiremia, nes nepašalinti prieštaravimai.
Visi trokšta būti teisūs
Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Tomas Zdanavičius nesistebėjo tuo, kad teismus galėjo apkaltinti ir valdžios atstovas.
„Kiekvienas savo poelgį yra linkęs pateisinti. Štai ir nusikaltėlis tuoj kaltina tyrėjus, prokurorus, bet tik ne save. Kaipgi pasakysi, kad esi neteisus. Taip ir valdžia nenori būti kalta”, – aiškino T.Zdanavičius.
Teismo pirmininkas sakė, kad teismai remiasi tokiais įrodymais, kokius jiems pateikia. O jeigu tie įrodymai yra prieštaringi, juos atmeta.
Teisėja M.Dzeldzienė sakė, kad tie įrodymai, apie kuriuos kaip suklastotus kalbėjo meras, teismui buvo tuščia vieta, nes jie nebuvo reikšmingi bylai.
Istorija ilga ir paini
Vaistinių nuomos ir ilgo bylinėjimosi istorija – itin paini.
Savivaldybei priklausančioje Panevėžio poliklinikoje Nemuno gatvėje prieš keletą metų buvo nuomojamos patalpos „Panfarmos” vaistinei. Pasibaigus nuomos terminui, savivaldybė surengė naują konkursą ir paskelbė, kad jį laimėjo didesnį mokestį už „Panfarmą” pasiūliusi „Korio vaistinė”.
Nuo 2003 metų vasario pralaimėjusi bendrovė turėjo užleisti vietą triumfuojančiam konkurentui, tačiau „Panfarma” užsispyrė ir neapleido patalpų.
Teismų su „Panfarma” procesas užsitęsė beveik pusantrų metų. Per tą laiką „Panfarmos” vaistinė toliau veikė poliklinikoje, bet pinigų už nuomą besibylinėjanti savivaldybė nebeėmė.
Pralaimėjusi bylą ir Apeliaciniame teisme, „Panfarma” tapo priremta prie sienos.
Tada ji griebėsi dar vieno triuko – pasiūlė politikams pabaigti ginčą taikiai. Per teismus iš firmos buvo reikalaujama per 800 tūkstančių litų, o „Panfarma” sutiko savivaldybei sumokėti tik 400 tūkstančių litų. Triukas pavyko.
Pasipiktino neprincipinga valdžia
Žadėtus pinigus iš „Panfarmos” savivaldybė gavo.
Tačiau, kaip „Panevėžio rytui” buvo sakęs administracijos direktorius V.Matkevičius, jų niekur neleido, nuogąstaudama, kad tų pinigų dar prireiks naujiems teismams su buvusios „Korio vaistinės” atstovais. Taip ir atsitiko.
Praėjusią vasarą „Korio vaistinės” advokatai, nuolat mynę slenksčius į savivaldybę, paskutinį apsilankymo kartą pagrasino: „Susitiksime teisme”, ir savo žodį tesėjo.
Išgirdę, kad savivaldybę per teismus dar pašokdins ir antroji vaistinės patalpų nuomininkė, opozicijos atstovai ėmė juokauti, kad šito jų prisiprašiusi pati neprincipingai besielgianti miesto valdžia.
„Pamatė, kad „Panfarma” valdžią apsuko apie pirštą, tai ir „Korio” atstovai užsimanė iš to užsidirbti”, – juokėsi opozicijoje esantys tarybos nariai, jau anksčiau įspėję dėl galimų naujų skandalų.
Dar pavasarį, prieš lemtingą politikų sprendimą priimti taikos sutartį, kuluaruose buvo kalbama, kad sprendžiant beveik milijono valdiškų pinigų likimą reikia elgtis atsakingiau – kovoti per teismus iki galo, kad paskui niekas negalėtų įtarinėti valdžios korupcija.
Vėliau žurnalistei ieškovų advokatas Gintaras Černiauskas iš tiesų patvirtino, kad ieškinį teisme pateikti „Korio vaistinę” įkvėpė įtartinas „Panfarmos” ir savivaldybės susitarimas.
Anot advokato, kažkodėl savivaldybė derėjosi tik su „Panfarma”, o jų atstovus tiesiog pasiuntė po velnių.
Advokatas manė, kad tik dėl savivaldybės nelogiškų veiksmų, kai ji surengė patalpų nuomos konkursą dar neužsitikrinusi, jog buvęs nuomininkas išsikraustys, ir prasidėjo visa ši bylinėjimųsi teismuose karuselė.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”