2005-ųjų Kalėdas švenčiantis pasaulis trypčioja tarp tradicijų ir modernumo ir nesiryžta galutinai atsisakyti žaliaskarės.
Kai kur žemės pagrindą pakeitė vanduo, patį medį – plieno konstrukcijos, o žaislus – kompiuteriu valdomas elektros žaismas. Tačiau vargu ar pasaulyje nebeliks vietų, skirtų natūraliam eglės grožiui. Juolab kad jis gali reikšti ne vien Kalėdas, bet ir kare gimusią draugystę bei šiandienos taikų gyvenimą.
Spindi burbulai
Ne visur Europoje eglės yra svarbiausi šventės ženklai, turintys istorinę prasmę.
Prieš Kalėdas Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje dirbusią „Klaipėdos” žurnalistę Virginiją Spurytę pribloškė tradicijų ir modernumo sandūra.
„Pagrindinėje miesto Didžiojoje aikštėje, aprėmintoje senosios architektūros pastatų, svarbiausias šventės akcentas – ne kukli eglė. Emocinį šoką sukėlė šalia tradicinės prakartėlės pūpsantys gigantiški sferiniai rutuliai – veidrodiniai arba permatomi, su eglėmis viduje”, – pasakojo žurnalistė.
Burbulų aikštėje – per dešimt. Didžiausių skersmuo siekia net tris metrus.
Veidrodiniuose burbuluose atsispindi ne vien po aikštę vaikštinėjantys žmonės, bet ir unikalūs XVI amžiaus pastatai.
Permatomuose rutuliuose, nuo vėjo gūsių prilaikomuose smėlio maišų, akis viliojo viduje įmontuotos sniegu žvilgančios eglutės.
Vaikams, į istorinę Belgijos sostinės aikštę traukiantiems su tėvais, nuostabiausia, kad tuos burbulus galima liesti rankomis.
Sutemus Didžiojoje aikštėje sušvinta didžiulis ekranas. Jame kas 20 minučių keičiasi spalvoti vaizdai. Jų – per trisdešimt. Vieni primena Biblijos personažus, kiti rodo Džokondą, Don Kichotą ar katalikiškosios Europos imperatorių Karlą V.
Reiškia draugystę
Tokia yra 25 metrų aukščio gražuolė žaliaskarė Londone, Trafalgaro aikštėje.
Nuo 1947 -ųjų Norvegija Didžiajai Britanijai kasmet padovanoja kalėdinę eglę – kaip padėkos ženklą už pagalbą Antrojo pasaulinio karo metu. Žaliuoju siuntiniu – egle – norvegai pademonstruoja, jog niekada neužmirš britų karių paramos, išvaduojant Norvegiją nuo nacių.
Ne vien Kalėdų eglė jungia šias dvi šalis.
Kai šiemet lapkričio pabaigoje ant žaliaskarės suspindo pirmosios šventinės ugnys, Trafalgaro aikštėje suskambėjo specialiai atvykusių populiarios norvegų dainininkės Sissel ir Oslo katedros berniukų choro balsai.
Beje, muzika Trafalgaro aikštėje – vienas svarbiausių akcentų. Kiekvieną vakarą nuo gruodžio 3-iosios čia pasirodo vis nauji atlikėjai, aidi kalėdinės dainos ir himnai, kurių paklausyti gali kiekvienas čia atėjęs.
Žėri iliuminacija
Paryžiuje traukos centru tampa Eliziejaus laukai. Čia vakarėjant suspindi dešimtys tūkstančių šventinės iliuminacijos žiburių.
Garbė spustelti mygtuką ir viename gražiausių pasaulio aveniu įžiebti tradicinę iliuminaciją šiemet buvo patikėta žinomai gražuolei – manekenei Adrianai Karembo (Adriana Karembeu).
Kalėdinėje iliuminacijoje 150 tūkstančių lempučių jungia 50 kilometrų ilgio girlianda, prasidedanti nuo Triumfo arkos, Šarlio de Golio aikštės iki Santarvės aikštės – su jos garsiaisiais fontanais ir statulomis, Prancūzijos miestų simboliais.
Įrengiant šią iliuminaciją, tradiciškai didžiąją išlaidų naštą prisiėmė Eliziejaus laukų komitetas, jungiantis čia veikiančių daugybės parduotuvių, kavinių, restoranų savininkus. Kitas lėšas paskyrė Paryžiaus merija.
Elektrinė Eliziejaus laukų puošmena spindės iki Naujųjų metų pradžios. Sausio 2-ąją iliuminacija bus išjungta.
Aukščiausia Europoje
Pasaulyje yra ir kalėdinių eglių – savotiškų čempionių. Vienos garsėja pagarba tradicijoms, kitos – aukščiu ar „šlapiu” pagrindu.
Pavyzdžiui, pagrindinė Niujorko eglė. Ji stovi Rokfelerio centre. Tradicija eglutę papuošti būtent čia gimė 1931 metais, kai šis centras Manhetene dar tik buvo statomas.
Šiųmetė 9 tonas sverianti eglė į didžiausią JAV miestą atvežta iš kaimyninės Niudžersio valstijos.
22 metrų žaliaskarės viršūnė papuošta krištoline dvylikakampe žvaigžde, kurios skersmuo – 3 metrai. Ant medžio šakų mirga 30 tūkstančių lempučių, kurių girliandų bendras ilgis – per 8 kilometrus.
O štai Lenkijos sostinėje Varšuvoje priešais Mokslo ir kultūros rūmus stovinti eglė, ko gero, yra aukščiausia Europoje.
Dirbtinė 72 metrų aukščio eglė sveria 180 tonų ir švyti dviem milijonais lempučių.
Kalėdų medžio konstrukcija pradėta montuoti dar spalio 31-ąją.Triūsė 350 žmonių.
Kalėdų eglė Varšuvos centrą puoš iki kitų metų sausio 10-osios.
Plūduriuojanti eglė
Pati aukščiausia pasaulyje plaukiojanti kalėdinė eglė spindi Rio de Žaneire.
Plūduriuojanti Rodrigo de Freitaso lagūnoje iš plieno konstrukcijų surinkta 82 metrų „ūgio” eglė sveria 450 tonų ir švyti beveik trimis milijonais lempučių. Jas valdantis kompiuteris „rūpinasi”, kad ant eglės nuolat keistųsi žėrintys ornamentai.
Elektros energiją gamina šeši daugiau kaip 2 tūkstančių kilovatvalandžių galios generatoriai.
Eglės pagrindą sudaro 11 plaukiojančių blokų, kurių kiekvienas – 12 metrų ilgio ir 3,4 metro pločio.
Su plieninės gražuolės suspindėjimu Brazilijoje prasidėjo nuolaidomis ir išpardavimais viliojantis kalėdinis laikotarpis, pasibaigsiantis 2006-ųjų sausio 6 dieną. Tuomet aukščiausia pasaulyje eglė paskutinį kartą mirktels šventinėmis ugnimis – iki kitų Kalėdų.
Prieš kelerius metus „gimusi” ši eglė jau puikuojasi Gineso rekordų knygoje.
Vogė erelius
Eglutės ne visur reiškia Kalėdas. Kai kur žaliaskarės yra Naujųjų metų šventės būtinosios palydovės.
Pavyzdžiui, vien milijoninės Maskvos centre atidaryta bemaž trisdešimt eglučių pardavimo vietų: po tris – Naujajame Arbate ir Taikos prospekte, kitose gatvėse – po vieną turgelį. O visoje Rusijos sostinėje vietų, kur būtų galima nusipirkti eglutę, turėtų būti iki trijų šimtų.
Jau gruodžio pradžioje Maskvoje išdygo net keturios eglės: dvi – prie paminklo Jurijui Dolgorukiui, dar dvi – prie merijos pagrindinio įėjimo.
Pastarosios itin traukia Maskvos gyventojų ir svečių akis.
Be įprastų lempučių, raudonų ir geltonų burbulų, šios dvi eglės pelnė didelį susidomėjimą dėl kitų puošmenų – plastmasinių ir paauksuotų dvigalvių erelių.
Ne vienas toks erelis dingo jau pirmosiomis dienomis – kai kas turės įdomių suvenyrų.
Audronė Gliožerienė