Išpuoselėta sodyba Žaliosios girios prieglobstyje netoli Vilktupių pilna balandžių burkavimo. Tokių retų veislių balandžių, kokie gyvena čia, sunkiai rasi kitur.
Balandžiai nuo amžių siejami su meile, džiaugsmingu mylimųjų bendravimu.
Tačiau tarp šios sodybos šeimininkų meilingą burkavimą jau seniai pakeitė slogi tyla, neapykanta ir netgi smurtas.
Garbaus amžiaus sulaukusi pora niekaip negali baigti ilgos skyrybų ir turto dalybų bylos. Jau antros jų gyvenime.
Liko paskutinė viltis
Šeimos skyrybų iniciatorius 70 metų Steponas Okuličas turto dalybas beveik dvejus metus užsitęsusiuose apylinkės ir apygardos teismuose pralaimėjo. Jo paskutinė viltis – Aukščiausiasis Teismas.
Vyras įsitikinęs, kad 69 metų žmona Laimutė Bronislava pergudravo jį ir, pasitelkusi liudininkus, susiglemžė bemaž visą jo vieno uždirbtą šeimos turtą.
Senatvėje nuogas ir basas, tik su savo brangiais balandžiais esą liekąs S.Okuličas mano, kad viso jo pralaimėjimo esmė – tik prastas advokatas, per teismo posėdžius bemaž neprataręs nė žodžio.
Tuo tarpu esą puikią advokatę pasisamdžiusi jo žmona be didelio vargo išsikovojo ir visą mieste esančio namo dalį, ir didžiąją jo pirktos sodybos dalį, ir geresnius ūkinius pastatus, ir pirtį, ir netgi geresnę žemę. Jam skirtoji žemė, kaip korespondentams rodė sodybos šeimininkas, – tik bala.
Nors nekilnojamasis turtas buvo registruotas S.Okuličo vardu, tačiau žmona sugebėjo įrodyti, jog ji, pasiskolinusi pinigų, daugiausia į jį investavo.
Klastojimo neįžvelgė
Labiausiai S.Okuličas piktinosi, kad teismas neišklausė jo įteiktos garso kasetės, kurioje yra įrašai pokalbių su tais liudininkais, kurie šioje sudė-tingoje byloje liudijo prieš jį.
Šie žmonės slapta įrašytų pokalbių metu esą prisipažįsta, kad duodami parodymus melavo.
Neišklausiusi kasetės teisėja esą grąžinusi ją ieškovui jau sugadintą.
Tačiau garso kasetę išklausė apylinkės prokuratūros darbuotojai, pagal S.Okuličo kreipimąsi kovo mėnesį iškėlę baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo.
Pareigūnai konstatuoja, kad kasetėje nėra pokalbių, kuriuose būtų užfiksuota, jog pinigų skolinimo sutartys būtų fiktyvios.
Mokesčių inspekcija taip pat nurodo, jog L.B.Okuličienė 1995 metais, įsigydama brangų turtą, pateikė prie deklaracijos ir dvi pinigų skolinimo sutartis, taip pat net dešimt liudininkų pareigūnų apklausiami liudijo S.Okuličo nenaudai.
Todėl baudžiamoji byla praėjusį mėnesį nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.
Tokį sprendimą S.Okuličas dabar rengiasi apskųsti šalies vyriausiajam prokurorui.
Nuteisė už smurtą
Tačiau kita baudžiamoji byla baigėsi nuosprendžiu. Teismas už smurtą prieš sutuoktinę nuteisė S.Okuličą 2,5 metų laisvės atėmimo bausme, tik bausmės vykdymą atidėjo.
L.B.Okuličienė teismui pristatė medicinos ekspertų išvadą apie sveikatos sutrikdymą ir teigė, kad daug kartų pastaruoju metu patyrė vyro smurtą.
S.Okuličas neneigė, kad jis nesmarkiai sumušė žmoną, tačiau teigė, kad tai buvusi būtinoji gintis, kai moteriškė lipdama laiptais neva norėjo iš jo atimti slaptąją garso kasetę.
Žmoną užtikęs su kitu
Kodėl atėjus senatvei, po daugiau nei 40 bendro gyvenimo metų, kai užaugę ne tik vaikai, bet ir keturi anūkai, tenka skirtis? Tuo labiau kad praeityje jau buvo vienos jų skyrybos, pasibaigusios susitaikymu ir antrąja santuoka.
Į tai S.Okuličas atsako ne iš karto. Pirmiausia jis pagiria žmoną, kad ši esanti puiki ir darbšti šeimininkė, o tik po to pareiškia, kad ji – ir valdinga, nesiskaitanti su jo nuomone moteris.
„Ėmė ir išpjovė sodyboje vaismedžius. Kad bent būtų pasiklaususi, pasitarusi su manimi”, – skundėsi žmogus.
Vis dėlto vyras sutiko, kad dėl to šeimos paprastai nesiskiria, ir iškart atskleidė esminę jų bendro gyvenimo kracho priežastį.
Tai – neištikimybė.
Nors S.Okuličas pripažįsta, kad ir pats per gyvenimą nebuvo šventas, dar ir dabar turi nuolatinę meilužę, tačiau žmona jį tiesiog šokiravusi, kai į namus parsivedusi 30-ia metų už save jaunesnį to paties kaimo senbernį.
Rublius vežė maišais
S.Okuličas sovietmečio pabaigos metais, kaip ir nemažai kitų apsukresnių panevėžiečių, užsiėmė tuomet labai pelningu perpardavimo verslu. Jis supirkdavo iš kooperatyvų prekes ir vežiojo jas į Rusiją. Iš ten, kaip pats sakė, veždavo namo rublius tiesiog maišais.
Jis tuos pinigus atiduodavęs žmonai ir dukrai, o šios jau ieškodavusios, kur investuoti. Tokiu būdu buvusi nupirkta „Teritos” įmonė Ėriškiuose. Jos pastate dukra Rima įkūrusi parduotuvę, tačiau po kiek laiko bankrutavusi ir jam palikusi tik iki šiol nesumokėtą skolą – 3 tūkst. litų.
Už tuos pačius rublius esą buvęs pirktas ir namas J.Elisono gatvėje. Pusė buvo iš karto dovanota sūnui Gitui, o kitoje apsigyveno dukra su šeima.
Tačiau teisme paaiškėja kitos aplinkybės, kurias nesunkiai dokumentais įrodo L.B.Okuličienė. Liudininkai pareiškia, kad jie skolino arba matė skolinant nemažas sumas pinigų, už kuriuos L.B.Okuličienė su dukra pirko ir įrengė namą mieste.
Prieš S.Okuličą liudijo ir jo brolis Alfonsas bei kita jo giminaitė.
Sodybą S.Okuličas pirko tada, kai pirmą kartą išsiskyrė su žmona, todėl pagal įstatymus ji lyg ir turėtų atitekti jam visa.
Tačiau sodybos namą iš pagrindų perstatė, sumūrijo ir dar antrą aukštą iškėlė jau abu vėl į krūvą susimetę Okuličai. Namą teismas padalija po lygiai abiem ir dar nustato bendro naudojimosi plotą – virtuvę ir vonios kambarį su tualetu. Kadangi bendros patalpos yra vyrui atitekusiame pirmame aukšte, S.Okuličas pasijunta dabar jau tik kaip įnamis.
Veide – grumtynių žymės
Sodyboje prie Žaliosios gi-rios – išties rojaus kampelis. Aptvertame 70 arų sklype – ir reti medžiai, žydintys krūmai, ir didžiulis gėlynas, kurį puoselėja L.B.Okuličienė.
Dar prieš ketverius metus, kol abu šeimininkai čia triūsė ranka rankon, ši sodyba buvo išrinkta gražiausia.
Tačiau dabar joje žurnalistę pasitiko susinervinęs ir įsiaudrinęs S.Okuličas – apdraskyti drabužiai ir kraujo žymės ant veido tarsi liudijo, jog čia būta grumtynių.
Šeimininkas aiškino, kad taip su juo esą pasidarbavo dukros vyras. Už ką? Už tai, kad šis sužinojęs iš savo pirmosios žmonos, jog S.Okuličas prašė jos liudyti teisme.
Tačiau nuskriaustojo žmona, svečiuose esanti dukra, jos vyras ir jų šeimos bičiulis teigė, jog nieko neįvykę.
Dar tikisi ir slaugyti
L.B.Okuličienė korespondentams pasirodė kaip labai tvirta moteris. Nors ji du kartus susigraudino, tačiau nuolat juokavo ir teigė, kad šis vyro paskelbtas karas jai – visai ne tragedija. Ne tą dar tekę patirti per ilgus sudėtingos santuokos metus.
„Jis pats save muša, pats ir rėkia. Na ir kam tokios gėdos prieš žmones jis dabar, senatvėje, privirė?” – apgailestavo šeimininkė.
Kartu ji tikino, kad vyras palakstys, pastrakalios ir vėl grįžęs po kelerių metų nuleista galva prašys atleisti.
Viskas įvyksią taip todėl, kad nuolatinė, bene 12 metų jaunesnė vyro meilužė, su kuria jis net teisme esą gyrėsi palaikąs santykius jau 30 metų, pavarys turto neturintį nukriošėlį lauk, kaip jau kartą yra padariusi.
„Man jo gaila, – prisipažino buvusi žmona ir teigė, kad vyrui vėl atleisianti. – Dar pamatysit, ir slaugysiu jį senatvės patale”.
Leido turėti moterų
„Ekrano” gamykloje daugybę metų meistre dirbusi moteris teigė, kad vyras ją išdavė dar pačioje jų bendro gyvenimo pradžioje. Iš pradžių ji labai jaudinusis dėl to, paskui susitaikiusi su likimu ir nusprendusi gyventi taip, kaip skirta.
Moteris netgi teigė leidusi vyrui turėti kitų moterų, tik prašiusi namo parėjus prisiminti pareigas šeimai. Tačiau šis net ir to nepaisęs.
„Jis lovelasas, štai kas jis”, – džiaugėsi suradusi tinkamą žodį buvusiam sutuoktiniui apibūdinti.
Šalia stovėjusi dukra paliudijo, jog viską apie tėvų gyvenimą žinojo. Tačiau kartu ji prisipažino, kad motinos skirtis neskatino, nes namuose rietenų nebuvo – motina sugebėdavusi tylomis nuryti savo skausmą ir kartu triūsti dėl šeimos gerovės.
„Mes abu ugnies ženklai, abu mėgstame plėšytis dirbdami, tik kad jis per minkštas ir pasiduoda kitų įtakai”, – neslėpdama dar neatšalusių jausmų buvusiam sutuoktiniui – savo pirmajai mokyklinei meilei, aiškino sodybos šeimininkė.
Moteris teigė, kad teismas labai teisingai padalijo turtą. Ji neabejojo, kad teisėjai atsižvelgė ir į faktus apie vyro meilužę. Pagal naujus įstatymus, teismas turi teisę atsižvelgti ir į tai.
Vyro šautuvo nebijo
Į vyro kaltinimus jai tuo pačiu – išdavyste L.B.Okuličienė tik nusišaipė.
„O ką, jis visą gyvenimą galėjo, o aš – negaliu”, – retoriškai klausė L.B.Okuličienė.
Tik kai sutuoktinis jai pagrasino parodysiąs kažkokias nuotraukas, moteris supyko už esą skleidžiamas nesąmones ir, numojusi ranka, išėjo iš patalpos.
Kieme šeimininkė ir jos duktė parodė į vyrui po turto dalybų atitekusį stiklinį šiltnamį ir pasišaipė, kad šiaip jau S.Okuličas nevalgo nei morkų, nei ridikėlių, nei pomidorų, bet viską augina. Kam? Ogi meilužei.
Linksmas korespondentų bandymas gražios sodybos kieme suvesti ir sutaikyti susipykėlius, baigėsi, aišku, nesėkmingai – S.Okuličas tik sumostagavo rankomis, spiegiančiu iš nevilties balsu aprėkė žmoną bei dukrą ir nuėjo į savo balandyno pusę.
O moteris tikino, kad ir po šių skyrybų vis tiek pabandysianti sutarti su buvusiu vyru, gyventi tegul ir atskirai, bet gražiuoju.
O šautuvas, kurį šeimininkas turi įsigijęs savigynai, jai nebaisus?
„Ne, ką jūs, aš šitą vyrą pažįstu kaip nuluptą, viskas bus gerai”, – juokėsi L.B.Okuličienė, tačiau po kiek laiko išsitarė, kad senstantis vyras jai kartais jau atrodo ir baisus.
Paukščius iškraustys
Visoje šioje istorijoje nuostabiausia – tai paukščiai.
S.Okuličo auginami itin retų veislių balandžiai tokie gražūs, kad iš tiesų patiki, jog jie ir tegali būti meilės ir taikos simboliais.
Tačiau į šiuos paukščius žiūrima ir iš kitos, verslo pusės. Kiekvienas jų vertas triženklės sumos pinigų. Panevėžietis jų auginimu užsikrėtė prieš daugelį metų ir dabar važinėja į Kauną, parduoda, keičiasi su tokiais pat entuziastais.
„Kartais ir uždirbu, kartais ir nieko neišeina”, – prisipažįsta pašnekovas.
Yra dar viena medalio pusė. Balandžiai, kaip ir visi gyvi padarai, – lesa, o po to tuštinasi – smirdina orą.
Antrame sodybos aukšte įkurdinti patys gražiausi balandžiai greit bus išgabenti prie tų, kurie gyvena ūkiniame pastate. Jie turės užleisti vietą iš pirmo aukšto po visų teismų atsikraustysiančiai čia gyventi šeimininkei.
„Man jie gražu pažiūrėti, tačiau kai peržengiamos ribos ir jie atsiranda gyvenamajame name, to jau per daug”, – pasiguodžia į šį turtą nepretenduojanti L.B.Okuličienė.
Buvęs tik nuomininkas
„Panevėžio rytui” pavyko pakalbinti ir ilgametę S.Okuličo širdies draugę, per jų draugystės laiką turėjusią ir du oficialius vyrus.
Tačiau šioji moteris iš karto žurnalistei pareiškė, kad ji čia niekuo dėta – tas vyras jai yra tik paprastas draugas, o tokių ji turinti daugybę.
O kad kiek laiko gyvenęs pas ją bute, tai irgi nieko nuostabaus, – ji nuomojusi kambarius turistams.
Panevėžietė neslėpė, kad apie draugo šeimyninius nesutarimus žino, tačiau tai esąs jo reikalas.
„Aš jo skyrybomis nesuinteresuota, turiu savo gyvenimą, savo vaikus”, – galop pareiškė pašnekovė ir baigė pokalbį.
Limina Kepalaitė
www.panbalsas.lt