Kalėdos įmanomos ir be pirkinių

Kas įkvepia žūtbūtinį norą prieš Kalėdas skersai išilgai išnaršyti senus ir naujus prekybos centrus ir parduotuves, dairantis pirktinių dovanų: širdies balsas ar įkyri visuotinė praktika ir verslininkų triukai?

Į šį klausimą neformalaus judėjimo „Kultūrnamis” atstovės turi savo atsakymą – siūlomą gyvenimo būdą, alternatyvų vartotojiškos visuomenės kultūrai.

Simbolinę „Nepirk nieko” diena entuziastai, nesitaikstantys su globalizacija, komercializacija, ekologinėmis pasaulio bėdomis ir kapitalizmo ydomis, mini lapkričio pabaigoje – kai prasideda prieškalėdiniai apsipirkimo anšlagai. Tokia akcija paženklinamos ir pačios Kalėdos. Kitaip tariant – Nepirk nieko Kalėdos.

Idėjos šalininkai visuotinio vartojimo aukas ragina atsikvošėti nuo psichologinio reklamos spaudimo.

Kur pasakyta, kad Kristaus gimimo šventė neįmanoma be pirktinių dovanų?.. Trys Karaliai kūdikėliui Kristui nedovanojo virtuvės kombainų, skutimosi priemonių rinkinių, kosmetikos krepšelių „firminėse” pakuotėse ir kitokių gėrybių, kurias mums atkakliai siūlo prekybininkai. Jie jam atnešė miros, smilkalų ir aukso – ekologiška, ar ne?

„Man asmeniškai tai išties labiau ekologinis, o ne vien Kalėdų reikalas”, – sako „Kultūrnamio” atstovė, 27 metų ekonomistė Indrė Kleinaitė.

Ji pastebi, jog per Kalėdas pirkimo manija užvaldo net tuos, kurie paprastomis dienomis yra apdairūs. „Aš nežinau, ką nupirkti dovanų!” – nevilties neslepia ne vienas”, – kalba I. Kleinaitė.

Pati pašnekovė, Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė, prisipažįsta taip pat negalinti visiškai išvengti pirkimo.

„Juk negaliu dovanoti vien tik gerą orą! – juokėsi Indrė. – Tačiau stengiuosi ieškoti kažko kitokio, natūralesnio ir tikrai nevynioju dovanų į popierių! Nepuošiu ir žalios eglutės – tausoju gamtą.”

Ieškoti alternatyvių dovanų idėjų reikia skatinant dvasingumą, kūrybingumą ir originalumą.

Nepirkimo šalininkai pataria: jei ką nors gerai išmanai – surenk savo artimiesiems ir bičiuliams įdomią paskaitą savo mėgstama tema. Iškepk jiems pyragą, padovanok rankų darbo suvenyrų, apie savo brangiausius žmones susuk filmą ir surenk jiems namų kino seansą, sukurk muzikos kompiliaciją konkrečiam žmogui ir t. t.

Tikėtina, kad meistraudamas bei klijuodamas sugaiši daugiau laiko, negu lakstydamas tarp prekystalių, tačiau dovana iš širdies išties verta daugiau. Juolab kad, įnikus darbuotis, gali paaiškėti, jog idėjų esama kur kas įvairesnių ir patrauklesnių, negu įsivaizdavai.

Indrė pasakojo šiomis vadinamojo lengvesnio gyvenimo būdo idėjomis susidomėjusi, kai prieš penketą metų gyveno Anglijoje.

„Įkvėpė žmonių, kurie vengė neekologiško maisto, chemikalų naudojimo ir pan. dalykų, pavyzdys, – pasakojo ekologinės ekonomikos žinovė. – Nėra pagrindo manyti, kad atsisakydami jų, ribojame save.

Sakykim, sveiko maisto idėjos mūsų šalyje neplinta galbūt todėl, kad matome per mažai galimybių šitaip maitintis, paprasčiausiai nežinome receptų. O iš tiesų, rinkdamiesi ekologiškus produktus, galime gerokai išplėsti savo supratimą apie maistą.”

Valerija Lebedeva

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.