Lietuviai švenčia ir pagoniškai

„Pagonys švenčia Kūčias, o kieno „išmislas“ Kalėdos – aš nežinau“, – nusistebėjo senojo baltų tikėjimo bendruomenės „Žemaičių Alka“ žynys Augustas Stasys Narmontas.

Tradicinio tikėjimo dvasininkas – Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Algirdas Lukšas tikslina, kad Kūčios yra mūsų Viešpaties, išgelbėtojo, kurio žmonės laukė ilgus amžius, gimimas.

„Noriu palinkėti, kad šventą Kūčių naktį Kristus gimtų ne tik bažnyčiose, bet ir kiekvieno mūsų širdyse“, – linki dvasininkas.

Pagoniška šventė?

Baltų tikėjimo bendruomenės „Žemaičių Alka“ žynys Augustas Stasys Narmontas vadovauja pagoniškoms apeigoms Šventojoje, pajūrio kopose įkurtoje alkvietėje.

Pasak žynio, į Kūčių šventę pajūryje susirenka iki 300 senąjį baltų tikėjimą išpažįstančių žmonių iš Klaipėdos, Mažeikių, Skuodo, Telšių, Platelių, Kauno, Panevėžio. Šiemet pagonys Šventojoje Kūčias jau atšventė prieš porą savaičių.

„Švenčiame taip, kaip visi. Visi lietuviai švenčia pagoniškas Kūčias, nes kitokių paprasčiausiai nėra, – teigia A. S. Narmontas. – Alkvietėje kuriame laužą, aukojame gintaro smilkalus. Prisimename praeitį, galvojame apie ateitį. Turime tik vieną papildomą archaišką apeigą, užmirštą visuomenės, – blukio vilkimą. Blukis – tai rąstas, simbolizuojantis senus metus. Jis sugeria visas blogybes, tamsą. Todėl jį velkame aplink kiekvieną žmogų ratu taip jį apvalydami. Šis ritualas prilygsta krikščioniškai išpažinčiai“, – pasakojo pagonių žynys.

Valgyti – švariam

Pasak A. S. Narmonto, Kūčių esmė yra gamtos ir žmogaus išsivadavimas iš tamsos, blogio, prilipusio per metus. Tik švarus, tyras žmogus gali sėsti prie stalo, ragauti 12 tradicinių patiekalų ir sveikinti kitus.

„Galbūt ir Kristus yra gimęs Kūčių naktį, bet, pagonys mano, jog Kristus buvo paprastas žmogus. Toks, kaip Petras Didysis ar kunigaikštis Vytautas. Mes tikime Dievu ir siekiame su visais sugyventi. Krikščionys – jaunuoliai, o pagonių tikėjimas skaičiuoja jau 5 tūkstančius metų. Jie nusikopijavo nuo pagonių tai, kas jiems patiko ir bando pateikti savaip. Net žodį „Dievas“, kuris sanskrito kalboje buvo žinomas jau prieš 5 tūkst. metų, jie paėmė iš pagonių. Tačiau nei krikščionybė, nei šiuolaikinio pasaulio materializmas nepajėgus įveikti archaiškų dvasinių vertybių, tikėjimo, tradicijų. Pažiūrėkite į japonus – jų technikos išsivystymo lygis aukščiausias pasaulyje, bet jie meldžiasi protėvių dvasioms“, – sakė „Žemaičių Alkos“ žynys.

Švenčia tik lietuviai ir lenkai

„Kūčių nakties tradiciją turi tik dvi tautos pasaulyje – lietuviai ir lenkai. Visi kiti turi tik Kalėdas. Todėl labai svarbu išsaugoti šios nepaprastos nakties tradicijas, papročius“, – tikina Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė.

Penkiolika metų ji veda užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems, norintiems sužinoti apie advento, Kūčių, Kalėdų papročius ir tradicijas, bei kasmet per advento laikotarpį sulaukia apie pusę tūkstančio tuo besidominčiųjų.

„Tarybinis 50 metų laikotarpis sunaikino natūralų tradicijų perdavimą iš kratos į kartą. Žmonės daug ko nežino ir domisi, ypač jaunimas, vaikai“, – džiaugėsi etnologė.

„Žinoma, yra ir kita stipri tendencija – Kūčių vakarienė praranda savo stebuklingą dvasią, nes norime visko daug turėti. Nes susėdame prie Kūčių stalo pavargę po darbo dienos tempo, alkani ir skubame prisivalgyti. O tėvas nespėja, nesugeba arba nenori palaiminti šeimos. Senovėje kiekvienas tėvo pasakytas žodis buvo šventas ir brangus, o jei Kūčių vakarienėje dalyvaudavo seneliai – visos apeigos būdavo patikimos jiems“, – pasakojo etnologė.

Svarbiausia – dėmesys

V. Jankūnaitė akcentavo pasiruošimo Kūčioms svarbą. „Pasiruošimui skirtas visas advento laikotarpis, kurį, deja, žmogus pralekia įsisukęs į darbus. Tačiau nereikia daug laiko sustoti ir susikaupti, apmąstyti praėjusius metus, per juos nuveiktus gerus ir blogus darbus ir pasižadėti išsivaduoti iš blogų darbų, minčių.

Mintimis ir kūnu švarus žmogus gali sėsti prie švento Kūčių stalo. Todėl Kūčių dieną būtinai visi turi nusimaudyti.

Mes žinome paprotį Kūčių stalą padengti dvylika valgių, tačiau ne visi žino, jog viskas būdavo patiekiama mažose lėkštutėse. Kūčių vakaras yra pasninko viršūnė, todėl jokiu būdu negalima persivalgyti. O svarbiausias Kūčių momentas – kalėdaičio pasidalinimas. Tradiciškai visa šeima turi pasidalinti vieną kalėdaitį. Tai simbolizuoja šeimos vienybę ir stiprybę. O dabar žmonės sugalvoja pirkti visiems šeimos nariams po vieną kalėdaitį.

O jei nėra kalėdaičio, galima pasidalinti duonos riekelę – ji taip pat šventa, arba kūčiukų saują. Juk ne tai svarbiausia prie Kūčių stalo. Svarbiausia – išskirtinis dėmesys artimam žmogui. Kūčių vakarienė – šeimos šventė, atviras ir nuoširdus pasidalinimas praėjusių metų rūpesčiais ir džiaugsmais. Čia dera ir paguodos žodžiai, ir pajuokavimai, o po jų – ir burtai, žaidimai“, – pasakojo V. Jankūnaitė.

Vėlės susipainiojo

„Nuo seno buvo tikima, kad Kūčios – vėlių metas, kad vėlės mus aplanko. Bet vėlės aplanko namus, kuriuose gyvena kelios kartos. Tradiciškai vėlėms ant Kūčių stalo dedama tuščia lėkštė, o pirtyje – švarus rankšluostis ir marškiniai. Tačiau man atrodo, kad dabar vėlės susipainiojo, nes mes gyvename daugiabučiuose namuose, savo butus perkame ir parduodame“, – juokavo etnologė.

Visgi V. Jankūnaitė papasakojo keletą burtų, kuriuos galima daryti ir mieste bei tikėtis vėlių pagalbos. „Pavyzdžiui, galima popierių deginti prie žvakių šviesos ir šešėlius stebėti, vašką lieti į vandenį ir žiūrėti kokia figūra išeis. Arba ant daug popieriukų surašyti mergaičių ar berniukų vardus ir Kalėdų rytą ištraukti vieną, būsimojo (-osios) vardą.

O Kalėdų rytą visi ieško dovanų po eglute. Vaikams vis iškyla klausimas, ar jie gali pirkti dovanas tėvams. Aš sakau ne, nes jie neuždirba pinigų ir patariu padaryti tokią dovaną, kokios neįmanoma nupirkti. Gal užtenka ant lapelio parašyti vieną žodį „Atleisk“ ir padėti po eglute? Mūsų artimiesiems šis žodis bus šimtą kartų brangesnis už bet kokį kinišką blizgutį“, – kalbėjo etnologė Valerija Jankūnaitė.

Linki dvasinių dovanų

Etnologei pritaria ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Algirdas Lukšas: „Kalėdų Senelis gali atnešti įvairiausių materialių dovanų, tačiau tik Dievas mums dovanoja dvasines dovanas“, – sako dvasininkas.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje pirmosios Kalėdinės šv. Mišios bus laikomos gruodžio 24 d. 22 val. Jas aukos pats Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Mišių metu bus pašventinta bažnyčios prakartėlė, be to, atsinešti į bažnyčią savo prakartėles kviečiami ir klaipėdiečiai. Jos taip pat bus pašventintos.
Jurga Petronytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

12 atsiliepimų į "Lietuviai švenčia ir pagoniškai"

  1. rasa

    😀 sveiki visi gal kas žino kas tos kūčios?tikriausiai žinote .man labai patinka rinkti mediagas apie viską.ir dabar renku apie kalėdas,kūčias.na ir kas susija su žiemuže.bet kodėl ta žiema taip susimaišė su pavasariu aaaaaaaaa??????????

  2. solveiga

    kaip galima uzdeti paveiksliuka ar reik moket ar ne i one forume

  3. gaivile

    ar galetu padovanoti per one dovana su ezio kortele?

  4. Laura

    Hi!visi !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!!!!

  5. Laura

    😀

  6. gaivile

    Jus visi sudas 👿 💡 😛 😳

  7. gabija

    nesamone kdl mes turim moketi pinigus uz savo slaptazody jus man esate ziaurus 👿 😡 🙄

  8. dydy

    jus man visi esate durni! man uzknisa moketi pinigus!oi jusu saskaitos nekainuos ne cento jojo tipo ne cento tik pasipildai jau nera saskaitos melegiai!! negaliu jusu pakest! daunai 😀

  9. dydy

    lopai

  10. Laura

    man tai

  11. Rita

    jus hm……………..

  12. Rokas

    man tj pohui nx byby dejau jus visi kurie paraset duchai nx pydaro galvos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.