Išorinių šalies bei Europos Sąjungos sienų sargams nuolat tenka susidurti ir su įprastais organizuoto nusikalstamumo iššūkiais, ir su naujomis grėsmėmis.
Amžina bėda įvardijama narkotikų kontrabanda, tapusi vienu iš kertinių organizuoto nusikalstamumo ekonominio gyvybingumo pamatų.
Kontrabandos hidrai talkina žvejai
Kontrabanda per Baltiją gabenama bemaž viskas. Muitinės sandėliuose tarp konfiskuotų prekių, be narkotikų, cigarečių ir svaigalų, galima pamatyti kompiuterinių programų, DVD plokštelių, ginklų, amunicijos, bižuterijos, laikrodžių, drabužių. Baltijos jūros regiono šalių žiniasklaidos teigimu, nelegalaus verslo rykliai veiksmingai, sėkmingai maskuojasi tarp smulkiųjų kontrabandininkų: juk iš tikrųjų Baltija yra viena didelė bemuitė zona.
Keltuose pigų alkoholį, cigaretes perka švedai, vokiečiai, danai ir lenkai. Po Baltiją plaukiojančių keltų neapmuitinamų prekių parduotuvėse per metus apsiperka 20 mln. keleivių. Įsigytas prekes jie panaudoja įvairiai. Didesni alkoholio kiekiai iš laivų išmetami į vandenį. Prekes, paslėptas specialiose talpose, vėliau surenka žvejų laivų įgulos. Už panašią veiklą lenkų Svinoujscės uoste buvo sulaikytas danų laivas „Lake Pejo”, kuriame rasta apie 1,5 mln. litų vertės cigarečių.
Kvaišalai – regioninė problema
Kriminogenine padėtimi Baltijos jūros regione, be Interpolo, Europolo, Baltijos jūros šalių pasienio apsaugos bendradarbiavimo konferencijos („BALTCOM-Task Force”) susirūpino ir Tarptautinė policijos asociacija (TPA). 2001 m. Gimborne (Vokietija) asociacija surengė seminarą „Baltijos jūra kaip geografinė organizuoto nusikalstamumo teritorija”. Jame tuometinis Organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos narkotikų verslo skyriaus komisaras Klaidas Kuchalskis akcentavo narkotikų vartojimo Lietuvoje bei su narkotikų cirkuliavimu susijusių nusikaltimų skaičiaus didėjimo tendencijas. Be kita ko, jis informavo, kad populiariausia narkotinė medžiaga Lietuvoje yra heroinas, kurio didžiausi tiekėjai yra Afganistanas, Pakistanas ir Iranas. Į Lietuvą heroinas patenka vadinamuoju Šilko keliu per Centrinės Azijos valstybes, Rusiją ir Baltarusiją. Anot K. Kuchalskio, vis labiau populiarėjo kokainas. Tyrimai parodė, kad kokainas pasiekia Lietuvą iš Jamaikos per Vakarų Europą (dažniausiai Amsterdamo ir Frankfurto prie Maino oro uostus).
Šiandien tarp didžiausių heroino tranzito koridorių Europoje yra nurodomi šie: Baltijos šalys, Balkanai ir Ukraina. Heroinas daugiausiai įvežamas kontrabanda į Lietuvą iš Centrinės Azijos per Rusiją, Baltarusiją ir Balkanus. Dažnai jis išgabenamas iš Lietuvos į Skandinaviją, Lenkiją ar Kaliningradą keltu ar automobiliu.
Džono Hopkinso universiteto Vašingtone (JAV) bei Upsalos (Švedija) universitetų Jungtinio transatlantinio tyrimų ir politikos centro šių metų balandį Rygoje surengtame seminare, skirtame narkotikų ir organizuoto nusikalstamumo problemoms Baltijos jūros regione, remiantis Lietuvos muitinės ir policijos operatyvinių darbuotojų vertinimais, konstatuota, jog kad narkotikų problema yra regioninė, o ne vien nacionalinė Lietuvos bėda. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: šią vasarą per bendrą operaciją su Skandinavijos šalių teisėsaugos institucijomis Lietuvos muitinės kriminalinė tarnyba išaiškino tarptautinę narkotikų kontrabandininkų grupuotę, kurioje buvo 11 lietuvių, 2 norvegai ir 2 baltarusiai. Grupuotė ketino Norvegijoje įrengti nelegalią laboratoriją ir gaminti amfetaminą.
Didžiausia problema Lietuvoje yra sintetiniai narkotikai. Vietos nusikaltėlių grupuotės eksportuoja šiuos narkotikus į Skandinaviją ir likusią Vakarų Europą. Šis pelningas verslas pritraukia vis naujų kurjerių. Pagrindinis teisėsaugos tarnybų tikslas yra pašalinti nusikalstamo tinklo vadovybę, mažiau svarbos teikiant kurjeriams. Tai patvirtino ir Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojas Telesforas Šimkus: „Nenorėčiau atvirauti apie pastaruosius konkrečius narkotikų sulaikymo Vakarų Lietuvos regione faktus, kadangi dalyvaujame dabar vykdomoje tarptautinėje operacijoje ir siekiame sulaikyti ne pavienius kurjerius, o nustatyti visą platinimo tinklą, gabenimo schemas. Galiu pasakyti tik tiek, kad per minėtąją operaciją antrą gruodžio savaitę buvo sulaikyta kurjerių su narkotikais Skandinavijos šalyse”.
Lietuvoje – pelningiausia
Pasak minėtojo Jungtinio transatlantinio tyrimų ir politikos centro bendradarbės Majos Edfast, heroinas dabar yra įvežamas į Lietuvą vadinamuoju Šilko keliu iš Centrinės Azijos per Rusiją ir Baltarusiją, o taip pat iš Balkanų. Heroinas yra transportuojamas iš Lietuvos keltais ar automobiliais į Skandinaviją, taip pat į Lenkiją ir Kaliningrado sritį. Lietuva sulaiko daugiausiai heroino, atvežamo Šilko keliu, iš visų regiono valstybių, išskyrus Estiją. Kokainas iš Pietų Amerikos įvežamas į Lietuvą kontrabanda per Vakarų Europą (Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją), o amfetaminai gabenami į šalį iš Lenkijos ir Nyderlandų. Marihuana ir hašišas (dažniausiai Maroko kilmės) atkeliauja į Lietuvą tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų. Vietoje gaminami aguonų produktai eksportuojami į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį bei Latviją. 2004 m. opiatai sudarė 56 proc. visų sulaikomų narkotikų.
Iš trijų Baltijos šalių narkotikų prekyba Lietuvoje yra pelningiausia: vietos teisėsaugos ekspertų nuomone, šalies narkotikų prekyba 2004 metais buvo vertinama apie 200 mln. JAV dolerių.
Lietuva gamina aguonų produktus bei sintetinius narkotikus – vietos vartojimui bei eksportui. Populiariausi Lietuvoje yra sintetiniai narkotikai, aguonų galvučių ekstraktas, heroinas ir kanapės.
Vieni pagrindinių narkotikų Lietuvoje yra amfetaminai. Jie yra narkotikas Nr. 1, skirtas eksportui. Vienas pagrindinių jų gamybos centrų Lietuvoje yra Kaunas.
Džono Hopkinso universiteto Vašingtone (JAV) bei Upsalos (Švedija) universitetų Jungtinio transatlantinio tyrimų ir politikos centro birželį Stokholme surengtoje konferencijoje konstatuota, jog pas mus gana paplitusi ir narkotikų gamyba bei kontrabanda. Sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje (taip pat Lenkijoje ir Estijoje) būna skirti Šiaurės Europos rinkoms. Nuo 2002 metų iki 2005 m. birželio Lietuvoje buvo aptiktos 7 nelegalios narkotikų gamyklos (Estijoje – 10, Latvijoje – 1).
Rusijos grėsmė ir „popieriniai tigrai”
Opiatai, pasak minėtosios Stokholmo konferencijos pranešėjų, pas mus atkeliauja iš Rusijos, o „ekstazy” – iš Nyderlandų. „Ekstazy” ir kokainas transportuojamas per Lietuvą į Rusiją, o maždaug 20 proc. šių narkotikų lieka Lietuvoje. Heroinas kontrabanda gabenamas priešinga kryptimi – iš Rusijos ir Centrinės Azijos per Lietuvą į ES, kur mažmeninės kainos yra daug aukštesnės. Panašūs narkotikų kontrabandos transportavimo maršrutai ir Latvijoje bei Estijoje.
Kriminologai, dalyvavę minėtoje Stokholmo konferencijoje, spėjo, kad „Rusija netolimoje ateityje taps pagrindine narkotikų gamintoja – tai kelia grėsmę ES ir Baltijos šalims, nes ES yra patraukli narkotikų rinka dėl aukštų narkotikų mažmeninių kainų.”
Visi minėtojo amerikiečių ir švedų Jungtinio transatlantinio tyrimų ir politikos centro surengto seminaro Rygoje dalyviai sutiko, kad egzistuojančios bendradarbiavimo struktūros, tokios kaip Europolas ir OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba) nėra pakankamai veiksmingos. Tai tarsi „popieriniai tigrai” – organizacijos, kurias sudaro mažiausiai 25 nariai, neįstengia veikti efektingai. Europolui vertėtų koordinuoti tarptautines teisėsaugininkų pastangas kovojant su narkotikų prekiautojais, o tiesioginę operatyvinę veiklą geriau būtų patikėti įkurtoms penkioms ar šešioms regioninėms atstovybėms. Tiesa, yra ir teigiamas kovos su narkotikų prekiautojais strategijos pavyzdys – Europos narkotikų vartojimo stebėjimo centras. Tai decentralizuota institucija, pagarsėjusi puikiu tarpvalstybiniu bandradarbiavimu sisteminant informaciją apie narkotikų paplitimą Europoje.
ES plėtra švedai nesidžiaugia
Kovodami su narkotikų prekeiviais bei kitais kontrabandininkais, švedų muitininkai net reformavo taisykles, atitikusias Romos konvenciją. Po reformos muitininkai, siekdami nustatyti galimus kontrabandininkus, gavo teisę naudotis išankstinio lėktuvų bei autobusų užsakymo tarnybų informacija. To rezultatas: Švedijos muitinėje mažesnis skaičius pareigūnų ėmė sulaikyti daugiau nelegalių prekių. Tačiau po 2004 m. gegužės 1 d. tapo sunkiau kovoti su narkotikų kontrabanda. Baltijos šalims tapus ES narėmis, švedų muitininkams tapo neįmanoma sukontroliuoti visų prekių, kasdien šimtais sunkvežimių įvežamų į Švediją iš rytinių kaimynių.
Seminaro dalyviai priėjo bendros išvados, kad ES daro nepakankamai stabdydama narkotikų platinimą. Be to, Olandijos „ekstazy” gamintojai aprūpina visą Europą dideliais šio narkotiko kiekiais, o Lenkijoje amfetaminų gamyba pasiekė nesunaikinamas proporcijas. Liberalus Olandijos požiūris į narkotikų vartojimą sukelia didelių problemų daugeliui ES valstybių.
Kadangi prekių kontrolė tarp ES narių neįmanoma neturint pagrįstų įtarimų, teisėsaugos institucijoms derėtų nukeipti žmogiškuosius išteklius į žalgybą ir informacijos rinkimą.
Seminaro Rygoje dalyviai pabrėžė būtinybę bendradarbiauti regiono valstybėms siekiant padaryti rimtą žalą nusikaltėlių tinklams ir sunaikinti juos, nes „(…) Vietos policija nesusitvarko su nusikaltėlių grupuotėmis”. Beje, švedų muitinės pareigūnas Rygoje akcentavo, jog didžiausia kliūtis kovojant su narkotikų gabenimu ir platinimu yra veiksmingo bendradarbiavimo tarp valstybių stoka.