Svajingai besiliejančios muzikos melodijos Panevėžio centre, Laisvės aikštėje, gali kurią dieną staiga nutrūkti. Nes šios muzikos melodijos – piratinės.
Lietuvos gretutinių teisių asociacija „Agata” neseniai išsiaiškino, kad Panevėžio savivaldybė veikia kaip tikroje juodojoje rinkoje – transliuoja muziką miestui, nemokėdama mokesčių už muzikos įrašų viešą panaudojimą.
Maža to, net iš antro karto įspėti valdininkai neskuba vykdyti įstatymo. Jie dar bando išvedžioti, jog tas įstatymas tinka visiems kitiems, tik ne valdžiai.
Vakar „Agatos” Panevėžio skyriaus atstovė Irena Muravjovienė apsilankė pas muzikinio projekto bendruomenei „Grojanti aikštė” sumanytoją ir įgyvendintoją, miesto tarybos vyriausiąjį kultūros specialistą Arnoldą Simėną.
Moteris sakė tikėjusis, kad A.Simėnas po jos pirmojo vizito prieš mėnesį jau bus išsiaiškinęs įstatymus ir nebesispyrios, sutiks mokėti 50 litų mėnesinį mokestį.
Tačiau valdininkas paprašęs, kad „Agatos” atstovė išdėstytų savo reikalavimą raštu, ir esą tik tuomet spręsiąs, kaip pasielgti.
Toks spyriojimasis asociacijos darbuotojai pasirodė keistokas. Paprastai gretutinių teisių negerbia verslininkai, kavinių ir barų savininkai, tačiau kad taip elgtųsi valdžios atstovai, – netikėta.
Tą patį patvirtino ir šios asociacijos viešojo paskelbimo licencijų skyriaus vadovė Birutė Tudorakė.
„Panevėžio valdžia – pirmoji šalyje pasirodė negerbianti gretutinių teisių”, – sakė B.Tudorakė.
Anot moters, netgi kaimų kultūrininkai puikiai žino, kad už viešą įrašų transliavimą reikia mokėti, o čia juk – Aukštaitijos sostinė.
Su besipriešinančiais verslininkais labai dažnai „Agata” susitaria tik policijai prie šono stovint. Vis dėlto I.Muravjovienė tikisi, kad į savivaldybę pareigūnų vestis nereikės ir kad šis incidentas baigsis geruoju.
A.Simėnas „Panevėžio rytui” aiškino, kad jam nesuprantamas „Agatos” reikalavimas. Valdžia juk transliuojanti muziką gyventojams nekomerciniais tikslais, tai yra – už dyką.
Be to, savivaldybė už tos muzikos leidimą jau moka vieną – autorinių teisių mokestį Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGAA). Jis esąs 56 litai kas mėnesį.
Pasirodo, reikia mokėti dar vieną panašų mokestį. Nes LATGAA gina autorių teises, o „Agata” – atlikėjų ir fonogramų gamintojų.
A.Simėnas teigė, kad jį palaikiusi ir savivaldybės teisininkė Daiva Noreikienė.
Jeigu už mieste skambančią muziką reikės mokėti kas mėnesį po 106 litus, nebeaišku, ar ji netaps prabanga.
Vis dėlto A.Simėnas nusprendė, kad net ir tokiu atveju nebūtų taip labai ir brangu – juk ši muzika panevėžiečiams – tai kaip geros terapijos seansas.
„Smagu, kai jaunimėlis, o ir senimas tos muzikos fone gerai nusiteikęs bendrauja”, – sakė vyriausiasis kultūros specialistas.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”