Specialistai įspėja – laikas, kai paaugliai smurtą iš žaidimų perkels į realybę, jau netoli.
Raudonos akys, pablyškęs veidas, drebančios rankos, klaidžiojantis žvilgsnis. Taip atrodo iš interneto kavinės išėjęs daugiau nei dešimt valandų virtualioje erdvėje priešus žudęs paauglys.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai šalies vaikų žaidžia kompiuterinius žaidimus. Nemažai iš jų nuo to tampa priklausomi.
„Esu žaidęs 158 valandas 39 minutes. Tai – mano asmeninis rekordas.
Po kiekvienos valandos pasivaikščiodavau kokias 5 minutes. Kitaip užpakalį reikėtų amputuoti”, – teigė 16 metų vilnietis Edgaras. Jam nesuprantama, kodėl vyresnieji pyksta dėl jo pomėgio.
Pasijaučia žaidimų herojais
Tačiau apklausos rezultatai sako ką kitą – daugiau nei ketvirtadalis 7–18 metų apklaustųjų respondentų nurodė, kad yra buvę situacijų, kai žaidimas taip įtraukė, jog jie nebegalėjo savęs kontroliuoti. Dalis prisipažino gyvenime jautęsi kaip kompiuterinio žaidimo herojai.
„Ėjau gatve ir jaučiausi nenugalimas. Būtų kas į rankas davęs „bazūką” (taip žaidėjai vadina granatsvaidį), būčiau visus aplink ištaškęs”, – „Ekstra žinioms” prisipažino vienas žaidimų fanatas.
Vardo prašęs neminėti 15 metų paauglys tikino, kad žaisti per naktis jam – kasdienybė.
Tuo tarpu Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro priklausomybės ligų psichologas Darius Diržys perspėja – laikas, kai paaugliai smurtą iš virtualios erdvės perkels į gyvenimą, netruks ateiti.
„Vakarų pasaulis su šia problema susidūrė maždaug prieš dešimtmetį.
Manau, kad susišaudymų mokyklose, kai nužudomi niekuo nekalti bendraamžiai, priežastis gali būti ir kompiuteriniai žaidimai”, – sakė psichologas D.Diržys.
Gali ištikti traukuliai
Kol neprasidėjo brolžudiški paauglių „žygdarbiai”, psichologai jau dabar susiduria su ne ką menkesnėmis paauglių problemomis.
Ir net ne psichologiniai, o neurologiniai bei fiziniai sutrikimai labiau neramina medikus.
D.Diržio teigimu, per metus į jį kreipėsi kelių tokių paauglių tėvai. Kai kuriems vaikams prireikė rimto gydymo.
Pirmiausia nuo dažnai ir greitai besikeičiančio vaizdo ekrane kenčia paauglių regėjimas.
Kai žaidimams skiriama itin daug laiko, prasideda miego, valgio sutrikimai, paauglį gali pradėti kamuoti nerviniai traukuliai.
Anot D.Diržio, viena iš tokius požymius skatinančių blogybių – ištisą parą veikiančios interneto kavinės.
Nekontroliuojami tėvų, nepilnamečiai jose praleidžia šimtus valandų.
Trumpas atokvėpis – kai reikia grįžti namo arba prasimanyti pinigų.
Interneto kavinėse paslaugos nebrangios, tad sukrapštyti kelis ar keliolika litų prašydami išmaldos paaugliai sugeba per pusvalandį ar valandą. O žaisti gali visą dieną ar naktį.
„Jau antrą dieną į mokyklą neinu. Žaidžiu. Neisiu visą savaitę. Žinau, kad nereikia viršyti 300 praleistų pamokų per pusmetį, ir viskas bus gerai”, – sutiktas vienoje sostinės interneto kavinėje pasakojo 14 metų Valdas.
Šalia žaidimų – narkotikai
Anot psichologo D.Diržio, priklausomybė kompiuteriniams žaidimas ne mažiau pavojinga nei liguistas noras lošti azartinius žaidimus, išlaidavimas apsiperkant, priklausomybė alkoholiui, nikotinui, narkotikams.
D.Diržys sako, kad veikia ir žmogaus fiziologija – organizmas išskiria cheminių medžiagų, kurių norisi vis daugiau ir daugiau. Ne paslaptis, kad ilgai žaisdami ir norėdami išlaikyti dėmesį bei energiją, kompiuterinių žaidimų entuziastai vartoja ir narkotines medžiagas – amfetaminą, ekstazį.
D.Diržio teigimu, jau pasitaikė atvejų, kai vaikus nuo kompiuterių teko nuplėšti kone jėga.
Reikia riboti amžių
Kartais tėvai imasi ir gudrybių – slepia kompiuterio laidus, diskelius.
Tačiau didesnį dėmesį galėtų skirti ir valdžia, tik kartais rengdama parodomąsias akcijas, kai interneto kavinėse ieškoma į mokyklą neinančių ar namo negrįžtančių vaikų.
„Žaisdami kompiuteriais paaugliai nevalgo, nemiega, išsenka ir fiziškai, ir psichologiškai. Manau, kad interneto kavinėse reikėtų riboti klientų amžių, pasirinkti normalų darbo bei limituoti žaidimų laiką. Tuo pas mus rimtai nesirūpinama”, – kalbėjo psichologas D.Diržys.
„Ekstra žinios”