Rusijos Kaliningrado srityje veikiančio Lietuvių verslo klubo vadovas Audrius Kaladžinskas mano, kad jau pakankamai ilgai daug diskusijų keliantis naujas šios srities laisvosios ekonominės zonos įstatymas bus priimtas jau artimiausiu metu.
Tokias prognozes A. Kaladžinskas grindžia žiniomis, kad pats Kremlius yra suinteresuotas, jog naujasis įstatymas pagaliau išvystų dienos šviesą. Numatoma, kad šis įstatymas turi įsigalioti nuo ateinančių metų balandžio 1-osios.
Ilgas projekto kelias
Anot A. Kaladžinsko, šiuo metu Kaliningrado srityje yra įregistruota apie 600 įmonių, turinčių lietuviško kapitalo, tačiau iš jų itin aktyviai veikia tik mažiau nei trisdešimt. Lietuvos investicijos į šią Rusijos sritį siekia apie 60 mln. JAV dolerių.
„Šiandien tai vis dar yra didžiausias užsienio investicijų kiekis Kaliningrado srityje, jei neskaičiuotume ofšorinių šalių pinigų srautų”, – sako A. Kaladžinskas, vadovaujantis ir vienam didžiausių Lietuvos investuotojų Kaliningrade – bendrovei „Kaliningradskyi delikates”.
Tokias svarbias pozicijas srities ekonomikoje užimanti lietuvių verslo bendruomenė aktyviai dalyvauja rengiant ir svarstant naujo laisvosios Kaliningrado ekonominės zonos įstatymo projektą. Pastarasis įvairiose institucijose derinamas jau daugiau nei dvejus metus.
„Iki šiol Kaliningrado laisvosios ekonominės zonos funkcionavimo pagrindas yra įstatymu įtvirtintas importo muito panaikinimas ir PVM lengvata. Dėl šių nuolaidų investuotojams apsimoka importuoti žaliavas iš užsienio ir srityje gaminti produktus, kuriuos galima parduodi visoje Rusijos rinkoje”, – aiškina A. Kaladžinskas.
Pašnekovo teigimu, naujasis įstatymo projektas numato šių lengvatų panaikinimą, tačiau 150 mln. rublių viršijantiems naujiems investiciniams projektams šešerius metus būtų taikomi nuliniai pelno ir turto mokesčio tarifai. Kitus šešerius metus šie mokesčiai būtų perpus mažesni.
Kad jau dabar Kaliningrado srityje veikiančios užsienio investuotojų įmonės prisitaikytų prie naujų verslo sąlygų, įstatymo projekte numatomas pereinamasis 10 metų trukmės laikotarpis. Jo metu tokioms įmonėms galiotų senosios lengvatos.
Stiprus pasipriešinimas
Gruodžio pradžioje minėtojo įstatymo priėmimo procedūra Kaliningrado srities Dūmoje vėl buvo atidėta.
„Iš didžiosios Rusijos jaučiama didžiulė lobistinė veikla, siekis sustabdyti tą prekių srautą, kuris plaukia iš Kaliningrado srities į didžiosios Rusijos rinką, kalbama apie nelygiavertes verslo subjektų konkurencijos sąlygas. Tad ir srityje netrūksta naujojo įstatymo priešininkų. Štai toks senatorius Lisovskis garsiai kalbėjo, kad Kaliningradas yra juoda skylė, čia nesukuriama pridėtinė vertė, iš srities į didžiąją Rusiją plaukia kontrabandinių prekių srautas ir taip toliau”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo A. Kaladžinskas.
Anot Lietuvių verslo klubo vadovo, įstatymo priešininkų keliamas šurmulys sulaukė atsako tarp valstybinių institucijų – verslininkus nuolat užgriūva gausybė tikrintojų, įvairių komisijų.
Negalėdami visiškai sustabdyti naujojo įstatymo priėmimo, jo oponentai siūlo įvairių pataisų. A. Kaladžinsko teigimu, minėtasis senatorius Lisovskis siūlė sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį nuo 10 iki 3 metų.
„Džiugu, kad jo pasiūlymas buvo atmestas, nes jis dabar veikiančioms įmonėms būtų reiškęs bankrotą. Per tokį trumpą laiką nebūtų galima prisitaikyti prie naujų sąlygų. Dėl pereinamojo laikotarpio diskutuota dvejus metus, 10 metų terminas jau lyg ir patenkina visas puses”, – sakė pašnekovas.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad naujasis įstatymas bus priimtas dar šiemet, nes tokį nurodymą yra davęs pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Siūlo savo pataisas
Anot verslo klubo, vienijančio 18 lietuviško kapitalo įmonių, vadovo, pagrindinis šios organizacijos tikslas – ginti jų investicijas. Tad Lietuvos verslininkai aktyviai dalyvauja ir naujo laisvosios ekonominės zonos įstatymo svarstyme.
„Viena didžiausių problemų – labai sudėtinga vizų ir darbo leidimo išdavimo tvarka. Ypač sunku toms įmonėms, kurios nori atsivežti daug darbuotojų iš Lietuvos ar kitų šalių. Kiekvienam žmogui sutvarkyti dokumentus užtrunka iki pusės metų. Visi dokumentai yra vardiniai ir už jų sutvarkymą mokami nemaži pinigai. Srities gubernatoriui pateikėme pasiūlymus, kad vizos investuotojams būtų išduodamos pasienio punktuose. Bandome pasiekti, kad čia, o ne Maskvoje būtų išduodamos ir darbo vizos. Neaišku, kaip atrodys įstatymas, kai jį patvirtins Dūma. Kad jame būtų įtvirtinti mūsų pasiūlymai dėl darbo vizų labai didelių vilčių neturime, tačiau šio klausimo neapleisime, nuolat jį keliam ir kelsime toliau”, – pasakoja A. Kaladžinskas.
Jo teigimu, Generalinis Lietuvos konsulatas Kaliningrade, kai jam vadovavo Vytautas Žalys, labai glaudžiai bendradarbiavo su lietuviais verslininkais.
„Iškilus problemoms Lietuvos diplomatai visada pasinaudodavo savo įtaka, padėdavo. Manau, kad tokia tendencija išliks ir pradėjus vadovauti naujam konsului. Tiesa, kitos Lietuvos valdžios čia nematom ir pasigendam jos dėmesio. Jei srityje aktyviau veiktų ūkinius klausimus kuruojantys Lietuvos pareigūnai, manau, būtų galima pasiekti dar geresnių rezultatų”, – sako verslininkas.
Sunkumų priežastis – biurokratai ir darbininkai
Verslo aplinka Kaliningrade, kaip ir visoje Rusijoje, specifinė – čia nuolat keičiasi įstatymai, kodeksai.
„Tai natūralu, nes vyksta labai daug reformų vienu metu – didelė šalis keičiasi iš socialistinės į rinkos ekonomiką. Kartu vykdoma ir administracinė reforma, siekiama sumažinti biurokratinį aparatą, tačiau per penkerius mano darbo metus šioje srityje biurokratijos ne tik kad nesumažėjo, bet padaugėjo”, – pasakoja verslininkas.
Anot jo, srityje egzistuoja labai sudėtinga licencijavimo tvarka. Sudėtingi biurokratiniai procesai, reikalaujantys daug laiko, kurio verslininkai paprastai neturi, garantuoja labai didelį korupcijos lygį.
„Prieš lietuvišką kapitalą valdininkai nėra priešiškai nusiteikę. Nuo jų savivalės kenčia visi verslininkai. Su senąja politine srities valdžia jokių problemų nebuvo, tačiau nieko ji labai ir nepadėjo. Naujasis gubernatorius deklaruoja, kad naujiems investiciniams projektams suteiks pagalbą sprendžiant žemės, infrastruktūros klausimus”, – teigia A. Kaladžinskas.
Anot jo, koją verslininkams Kaliningrade kiša ir problemos su darbo jėga.
„Tarp lietuvių ir rusų darbuotojų egzistuoja didžiulis skirtumas. Su rusais dėl jų mentaliteto dirbti yra labai sunku. Jei du technologiškai identiški fabrikai būtų pastatyti Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, tai lietuviškasis pagamintų apie 20 proc. daugiau produkcijos”, – sako pašnekovas.
Anot jo, galimybės rinktis darbuotojus Kaliningrado srityje nėra – darbo jėgos čia paprasčiausiai trūksta.
„Pagrindinių specialybių darbuotojus dar šiaip taip surandame, tačiau kita masė darbuotojų labai dažnai keičiasi visose įmonėse”, – pasakojo A. Kaladžinskas.
Martynas Vainorius