Vakar posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė 2006-2013 metų investicijų programos projektui. Jame numatoma per ateinančius metus į uostą investuoti 1,055 milijardo litų.
Ši suma prilygsta investicijoms, kurias valstybė nukreipė į uostą per praėjusius dešimt metų.
Geležinkelių nebefinansuos
784 mln. litų 2006-2013 metais bus skirti krantinių statybai ir rekonstrukcijai. Jau kitąmet bus pradėtos rekonstruoti Jūrų krovinių kompanijos „Bega” nuomojamos 66-67 krantinės bei Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė” nuomojamos 90-96 krantinės. Taip pat ateinančiais metais bus baigti 82-89, 105-106, 118, 119 ir 142 krantinių statybos darbai.
Uosto akvatorijos gilinimo darbams atiteks 139 mln. litų. Ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) nuomojamomis krantinėmis akvatorija bus pagilinta iki 14 metrų, o uosto kanalas – iki 14,5 metro. Tad čia bus galima aptarnauti 13 metrų grimzlę turinčius laivus. Likusi uosto akvatorija bus gilinama iki 10-12 metrų, atsižvelgiant į aptarnaujamų krovinių tipą.
„2007-aisiais planuojame pradėti valčių prieplaukos, o po metų – Krovinių ir keleivių terminalo statybas. Dalį lėšų šiems objektams finansuoti tikimės gauti iš struktūrinių fondų”, – informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Kadangi neseniai buvo priimtas sprendimas, jog geležinkelių plėtra uoste pradės rūpintis bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”, Uosto direkcija šiam tikslui beskirs tik 12,5 mln. litų pradėtiems projektams užbaigti. Tokia pat suma šiam tikslui bus skirta iš šalies biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
16 mln. litų skirta uosto teritorijoje esantiems pastatams nugriauti. Kur bus griaunami pastatai, S. Dobilinskas nepanoro išduoti dėl galimų spekuliacijų.
Anot Susisiekimo ministro Petro Čėsnos, gali būti, jog nuo 2007-ųjų uosto plėtrai kasmet papildomai atiteks po beveik 10 mln. litų. Taip nutiktų, jei Vyriausybė pritartų pasiūlymui Lietuvos saugios laivybos administraciją finansuoti tiesiogiai iš šalies, o ne iš Uosto direkcijos biudžeto.
„Tai būtų logiškas sprendimas, nes ši institucija atlieka valstybines funkcijas”, – sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Beje, ministras P. Čėsna užsiminė, kad apie konkrečius planus Melnragėje statyti giliavandenį uostą bus galima pradėti kalbėti, kai dabartinis uostas bus visiškai modernizuotas ir krovos apimtys jame išaugs dvigubai – iki 40 mln. tonų per metus.
Uostas maitina miestą
Uosto plėtojimo tarybai vakar taip pat buvo pristatyta Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir uostamiesčio universiteto parengta studija apie Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei.
Artimiausiu metu ši studija bus pristatyta žiniasklaidai. Vakar ministras P. Čėsna jau užsiminė, kad studija parodė, jog su uostu susijusios įmonės sukuria apie 44 proc. Klaipėdos miesto bendrojo vidaus produkto.
Slėpsis nuo žurnalistų
Uosto plėtojimo taryba nusprendė nuo šiol oficialiai į savo posėdžius nebeįsileisti žiniasklaidos atstovų. Toks sprendimas, anot P. Čėsnos, buvo priimtas atviru balsavimu balsų dauguma.
„Tai yra tarybos teisė. Pakartotinai šis klausimas gali būti pateiktas svarstyti, jei po konsultacijų su sostinės žurnalistais paaiškės, kad taip gali būti pažeisti kokie nors teisiniai aktai”, – aiškino ministras, tikinęs, kad žurnalistams pakaks informacijos po tarybos posėdžių rengiamų spaudos konferencijų metu.
Martynas Vainorius