Klaipėdoje studijavę ir neseniai savo baigiamuosius spektaklius pristatę afrikiečiai režisieriai žada mūsų jaunuosius aktorius pasikviesti į Afriką.
Karidžas Namburė (Courage Nhambure) iš Zimbabvės ir Suzana Bamutenda (Susan Bamutenda) iš Ugandos yra labai patenkinti bendradarbiavimu su Klaipėdos jaunimo teatru „Be durų” (tai naujas teatro „Vaje” pavadinimas. – Aut. past.).
Afrikiečiai, šiame teatre pastatę po spektaklį, tikisi išsaugoti užsimezgusią draugystę ir ieškos galimybių pasikviesti klaipėdiečius į mėgėjų teatrų festivalius savo šalyse.
„Jie bandys organizuoti, kad galėtume atvykti į teatrų festivalį Ugandoje”, – sakė vienas iš „Be durų” aktorių Haroldas Šlikas.
Karidžas ir Suzana į Klaipėdą atvyko pernai studijuoti tarptautiniame režisierių kurse Klaipėdos universitete. Baigdami metų trukmės studijas, afrikiečiai, kaip ir kiti tarptautinio kurso studentai, turėjo parengti po baigiamąjį spektaklį.
Studentai iš Afrikos, mėgėjų teatrų festivalyje „Atspindžiai” atsitiktinai pamatę tuomet dar „Vaje” teatro spektaklį „Žvangutis”, susidomėjo ir panoro susipažinti su jo režisiere ir vadove Angele Juškevičiene bei aktoriais.
„Susipažinome ir jie pasiprašė į mūsų teatrą”, – netikėtą, bet malonią pažintį prisimena A. Juškevičienė.
Taip afrikiečiai režisieriai pradėjo statyti savo spektaklius „Be durų” teatre, o praėjus dviem įtempto darbo mėnesiams, kurie išvargino tiek klaipėdiečius, tiek juos pačius, pakvietė į premjeras Žvejų rūmų scenoje.
Karidžas pastatė spektaklį lietuvių kalba „Liūtas ir brangakmenis”, o Suzana – anglų kalba „Lavino ir Okolo daina”. Pastarajame darbe pagrindinius vaidmenis sukūrė patys afrikiečiai. Abu spektakliai buvo parodyti antradienio vakarą ir sulaukė nemažo žiūrovų dėmesio.
Anot A. Juškevičienės, spektakliai skirtingi, tačiau sykiu turintys daug bendro: abiejų režisierių darbai – apie Afriką.
Karidžo spektaklis šmaikščiai pasakoja apie vedybines Afrikos tradicijas, o Suzana savo darbe atkreipia dėmesį į neigiamą europietiškos kultūros poveikį Afrikos gyvenimui.
„Iš pradžių maniau, kad čia nebus nieko sudėtinga – pastatysime trumpus spektakliukus, ir tiek. Tačiau abu atėjo su konkrečiais projektais. Ir spektakliai išėjo ne tokie jau trumpi – 40 minučių trukmės. Buvo nelengva, – pripažįsta A. Juškevičienė. – Prireikė daug aktorių (iš viso vaidino 11 mūsiškių), pirmą kartą taip intensyviai dirbome. Tuos du mėnesius repetavome kaip niekada gyvenime – po 8 valandas per dieną ir net ilgiau. Tiesa, aš, kaip režisierė, nė piršto nepajudinau. Aktoriams pasakiau – klausykite jų. Bet, žinoma, padėjau kuo tik galėjau – įvairiausių kitų darbų tikrai netrūko.”
Po premjeras Karidžas „Vakarų ekspresui” sakė esąs labai patenkintas spektakliu. „Man labai patiko dirbti su lietuviais – buvo labai smagu”, – teigė režisierius.
Paklaustas apie metus, praleistus Lietuvoje, vaikinas taip pat kartojo: „Buvo puiku”. „Lietuva – nuostabi šalis. Čia man nutiko daugiau gerų dalykų nei blogų.”
Afrikietis neslepia labai pasiilgęs savo šalies, tačiau tvirtina, kad ilgėsis ir Lietuvos.
„Be durų” vadovė džiaugiasi, kad teatro aktoriai praplėtė savo akiratį. „Nors buvo sunku, padirbėti su kitais režisieriais aktoriui į naudą. Be to, niekada nebūtume taip priartėję prie Afrikos – prie egzotiškų papročių, muzikos, šokių. Buvo labai įdomu”, – kalbėjo A. Juškevičienė.
„Buvo sunku repetuoti, nes mes įpratę dirbti visai kitaip, – sakė H. Šlikas, gavęs vaidmenis abiejuose spektakliuose. – Tačiau buvo labai smagu šiuos žmones pažinti. Jie abu tokie dideli optimistai! Jiems visada viskas gerai – kas benutiktų, šypsosi, rodo savo baltus dantis… Pajutau, kad tuo optimizmu ir aš užsikrėčiau.”
Gali būti, kad išmoktus afrikietiškus šokius „Be durų” aktoriai parodys liepos mėnesį Jūros šventėje.
„Mūsų aktoriai išmoko nemažai šokių, yra pasiūti ir egzotiški kostiumai. Galbūt šokius parodysime Jūros šventėje gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis” eisenoje, tačiau dar nesu tikra. Kostiumai gana atviri, baiminamės mūsų žmonių replikų”, – sakė A. Juškevičienė.
Karidžo ir Suzanos premjerinius spektaklius atidžiai stebėjo ir universiteto dėstytojų komisija, vėliau baigimuosius darbus įvertinusi pažymiais. Suzanos spektaklis įvertintas devynetu, Karidžo – aštuonetu.
Vakar Suzanai ir Karidžui, kaip ir kitiems tarptautinio kurso trečiosios laidos studentams, įteikti diplomai. Netrukus užsieniečiai atsisveikins ir su Lietuva – iki birželio pabaigos visi turėtų išvykti į namus.
„Šis kursas mums buvo didelis išbandymas, – prisipažįsta kurso vadovė Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja doc. Danutė Vaigauskaitė. – Pirmą kartą priėmėme mokytis studentus iš Afrikos, juodaodžius. Jautėme baimę, kaip mūsų žmonės reaguos, ir iš tiesų per tuos metus buvo visko: Karidžą buvo primušę vidury baltos dienos pačiame miesto centre, vėliau dar ir kažkokia kompanija prie bendrabučio, kur jie abu gyvena, ėmė persekioti; vaikai tampo, žiūri atsisukdami… Tačiau kitaip turbūt ir negalėjo būti.
Kita vertus, išmokome suprasti jų mentalitetą. Šie žmonės – visai kitokie, jie kitaip žiūri į gyvenimą. Pavyzdžiui, yra įpratę viską daryti labai lėtai. O štai kurso draugų norvegų tempai – didžiuliai. Teko susiderinti. Adaptuotis teko ir mums, dėstytojams”, – pasakojo D. Vaigauskaitė.
Anot docentės, tai pirmoji užsieniečių kursų laida, kuri baigiamuosius spektaklius statė kituose miesto teatruose.
„Jie palieka pėdsaką Klaipėdos teatriniame gyvenime ir vaikų širdyse. Abiem pusėms tai didžiulė patirtis”, – teigia D. Vaigauskaitė.
Rudenį Klaipėdoje pradės studijuoti naujas tarptautinis režisierių kursas – laukiama atvykstant iki dešimties studentų iš tokių šalių kaip Kanada, Kenija, Pietų Korėja. D. Vaigauskaitė atskleidė, kad Klaipėdos universitete ketinama atidaryti tarptautinę teatro mokyklą.
Giedrė Petkevičiiūtė
„VAkarų ekspresas”