Atkūrus savininkui nuosavybės teises į namą, nuomininkų bėdos Lampėdžiuose paskleidė ir nepagrįstų gandų
Nuosavybės teisių atkūrimo procese bliūkšta nuomininkų viltys išsaugoti būstą, kurio jie nespėjo privatizuoti. Toks likimas gresia ir prestižiniame Kauno Lampėdžių mikrorajone gyvenantiems žmonėms. Gavę valstybės kompensacijas, jie privalės apleisti namą, kuris yra pušyne prie Nemuno. Savininkams ar jų turto paveldėtojams Kaune ketinama sugrąžinti iš viso 1840 namų.
Teismas palankus paveldėtojui
Rąstinį dviejų aukštų namą Gintaro gatvėje, pažymėtą 10-uoju numeriu, sovietinė valdžia nacionalizavo po Antrojo pasaulinio karo. Pastate buvo įrengti 8 butai. Tik 2004 m. spalį ankstesnio savininko anūkas teisme įrodė turįs teisę nusavintą turtą susigrąžinti. Tačiau jam bus sugrąžinti tik trys butai, nes likusiuose penkiuose gyvenantys žmonės patalpas privatizavo dar 1997-1998 m.
Pavėlavusieji tai padaryti neseniai gavo nemalonius pranešimus iš Savivaldybės – jie privalo pasirinkti būdą, pagal kurį valstybė rengiasi kompensuoti už prarandamą būstą.
„Neturėjau kitos išeities, todėl išreiškiau norą, kad man būtų kompensuota lėšomis, už kurias galėčiau įsigyti kitą būstą”, – sakė 54 metų nuomininkė Raisa Didorienė.
Susidarė įspūdis, kad R.Didorienė nesilaiko įsikibusi į 28,5 kvadratinio metro butuką. „Namas avarinis, bet, suprantama, iš Lampėdžių išsikelti nenorėčiau”, – įmetusi malkų į krosnį sakė moteris. Šiame name ponia Raisa gyvena nuo 1952-ųjų, o kiti du kaimynai, jos žodžiais, pušų paunksnėje tik vasaroja.
Laiku nepasirūpino būstu
Savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjas Edvardas Kasparavičius patvirtino, kad į Gintaro gatvę žmonėms pranešimus nusiuntė. „Teismų sprendimai nediskutuotini, juos privalo vykdyti ir valdininkai”, – sakė E.Kasparavičius.
Tarnautojo teigimu, R.Didorienei ir kitiems nuomininkams teks išsikelti, kai valstybė jiems įvykdys kompensavimo garantijas. Vertintojai R.Didorienės butą įvertino 53 tūkst. litų.
„Tai nėra galutinis įvertinimas, nes prieš kompensuojant prarandamą būstą, likus trims mėnesiams, būtina jį dar kartą įvertinti”, – sakė E.Kasparavičius.
Jis prognozuoja, kad kai tai atsitiks su R.Didorienės būstu, Lietuvoje jau bus įvestas euras. „Bėda yra ta, kad nuomininkai neprivatizavo patalpų, nors turėjo tokią teisę, kuria ir pasinaudojo kituose penkiuose butuose gyvenantys žmonės. Vėliau įstatymai pasikeitė, ir šiuo metu privatizuoti būsto grąžintiname name negalima”, – paaiškino E.Kasparavičius.
Pastato valstybė nesaugo
Laiškai nuomininkams Lampėdžiuose paskatino gandus, kad neva valdininkai siekia iš namo iškeldinti gyventojus, esą menkavertis pastatas vėliau bus nugriautas ir jo vietoje išdygs daugiabutis. Juolab kad aplink iškilo prabangūs daugiabučiai pastatai. Be kita ko, gandų skleidėjai namą pavertė net kultūros vertybe. Tačiau Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė sakė, kad minėtam namui netaikomos valstybės apsaugos priemonės.
„Visi tarpukariu pastatyti namai yra vertingi, bet nemažai jų net neįtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą”, – sakė A.Naureckaitė.
Jos teigimu, apribojimai būtų taikomi tik tuo atveju, jei savininkas namą nuspręstų rekonstruoti ar išvis nugriauti. „Prieš išduodant sąlygų sąvadą statyboms ar rekonstrukcijai, mūsų specialistai nuvyktų į objektą ir apsispręstų, ar būtina namui taikyti apsaugos priemones”, – sakė A.Naureckaitė. Tačiau namas yra visiškai susidėvėjęs.
Per dvejus metus – 90 mln. litų
Tarp kitų Lietuvos miestų nuosavybės teisių atkūrimo problema yra aktualiausia Kaune. Buvusioje laikinojoje sostinėje sukoncentruota net 83 proc. visų grąžintinų namų.
Per 3 tūkst. pareiškėjų Kaune norėtų natūra susigrąžinti 1840 pastatų. Pasak E.Kasparavičiaus, iki Naujųjų metų tikimasi parengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus į maždaug 700 namų. „Iš jų nuomininkai dar neišsikels, nes už prarandamą būstą valstybė paprastai atsiskaito gerokai vėliau”, – sakė E.Kasparavičius.
2005 m. nuosavybės teisių atkūrimui Kauno mieste Vyriausybė skyrė apie 40 mln. Lt. 2006 m. Kaunui numatyta skirti apie 50 mln. Lt.
„Tačiau šių pinigų tikrai neužteks atsiskaityti tiek su nuomininkais, tiek su savininkais, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesą valstybė įsipareigojo užbaigti iki 2011-ųjų”, – akcentavo E.Kasparavičius.
Gediminas Stanišauskas