Kai kurių gerai žinomų bendrovių ar jų gaminamų produktų pavadinimai tampa nešvarios konkurencijos įrankiu
Prieš kelerius metus kai kurios bendrovės nevengdavo savintis žymių pasaulio bendrovių (pvz., „Adidas”, „Puma”, CK) prekinių ženklų. Visame pasaulyje išpopuliarinti pavadinimai kelis kartus padidina net ir falsifikuotų gaminių pardavimus.
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija, kai bendrovės ima savintis ir mūsų šalies kompanijų prekinius ženklus. Vien Valstybinis patentų biuras per mėnesį svarsto po keliolika dėl prekių ženklo besiginčijančių bendrovių skundų. Ne viena stambi kompanija savo ar gaminio vardą ryžtasi ginti ir teismuose.
Sieks prisiteisti žalą
Šiuo metu Kaune veikia kelios dešimtys nekilnojamojo turto bendrovių. Sėkmę ir didesnes pajamas didžiąja dalimi joms garantuoja gerai žinomas prekinis ženklas. Investicijų bendrovei „Invalda” priklausanti nekilnojamojo turto kompanija „Invalda Real Estate” („InReal”) pastaruoju metu vis dažniau sulaukia klientų nusiskundimų dėl tų sandorių, kuriuose bendrovės darbuotojai net nedalyvavo. Paaiškėjo, kad Kaune veikia ir gerokai mažesnė nekilnojamojo turto agentūra „Realus nekilnojamasis turtas” („Realus”). Bendrovių vardo trumpinys fonetiškai skamba itin panašiai.
„InReal” Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis sako, kad jį stebina tokia konkurencinė kova. „Pirmą kartą nesąžiningai naudojamas didesnės ir labiau rinkoje žinomos mūsų įmonės vardas. Tikėtina, kad tokiu būdu rinkoje besistengiančiai įsitvirtinti įmonei atsiveria daugiau galimybių prisivilioti papildomų klientų, kurie, kaip pastebėjome, dėl nepatyrimo, prastos aptarnavimo kokybės ar neprofesionalumo dažniausiai nuviliami. Tokiu būdu apjuodinama įmonė, kurios vardu dangstomasi”, – įsitikinęs R.Kirdulis.
Anot jo, „InReal”, kurios pagrindinis biuras yra Vilniuje, o Kaune, K.Donelaičio gatvėje, įsikūręs filialas, jokių kitų atstovybių laikinojoje sostinėje nėra atidariusi ir neketina to daryti.
„Paaiškėjus aplinkybėms, kad mūsų vardu buvo pasinaudota ir dėl to nukentėjo esami ar potencialūs klientai, neatmetame galimybės, kad teisybės ieškosime teisme ir sieksime prisiteisti žalą. Esame nemažai investavę ir į mūsų įmonės vardo populiarinimą, ir į klientų aptarnavimo tobulinimą”, – sakė R.Kirdulis.
Pavadinimą pasiūlė reklamos specialistai
Pasak „InReal” Prekybos skyriaus vadovo Kaune Viliaus Grybėno, pastaruoju metu atstovybė Kaune susidūrė su keletu skundų dėl įmonės darbo kokybės. „Ieškojome priežasčių. Tikėtina, kad prasidėjusius skundus lėmė kita bendrovė, veikianti itin panašiu pavadinimu. Norėtųsi manyti, kad konkurencija taps skaidri ir etiška”, – vylėsi V.Grybėnas.
Tuo tarpu bendrovės „Realus” vadovas Ričardas Adomavičius atmeta tokius kaltinimus ir neigia, kad jo vadovaujama įmonė kada nors dangstėsi kitos bendrovės pavadinimu. Jis sako galįs užtikrinti, kad jo firmos darbuotojai klientams neleido suprasti, kad „Realus” yra „InReal” antrinė kompanija. Rugsėjį įsteigtos nekilnojamojo turto bendrovės direktorius sako, kad tokį pavadinimą bendrovei pasiūlė reklamos specialistai. „Po konsultacijų nusprendėme, kad šis būtų priimtiniausias”, – sakė „Realus” vadovas. Jis negali prisiminti, kokie reklamos specialistų argumentai buvo pateikti būtent dėl tokio firmos pavadinimo.
Prekės ženklo tapatybės konsultantė Alisija de Mesa sako, kad suteikti išpopuliarintos įmonės prekės ženklą naujam verslui tėra plėtros strategija, kuria siekiama didesnės finansinės naudos.
Tačiau R.Adomavičius sako, kad jo bendrovė nesistengia nieko pasisavinti ir kitų vardu didinti apyvartos. „Turime kitų konkurencinių pranašumų. Esame lankstesni, kurį laiką galime dirbti be pelno ir pan.”, – tikino įmonės vadovas.
Gresia sankcijos
Lietuvoje, anot teisės ekspertų, gana gerai saugomi registruoti prekės ženklai. Iš įmonės, kuri pasisavino prekinį ženklą, šio ženklo savininkas gali prisiteisti dukart didesnę kompensaciją, nei buvo gautos pajamos, parduodant prekę ar teikiant paslaugą, pasinaudojant šiuo prekės ženklu. Atlikus tyčinį prekinio ženklo pasisavinimą, bauda išauga net tris kartus. Tokias sankcijas numato Prekių ženklų įstatymas.
Dėl gana griežto įstatymo piktnaudžiavimas prekiniais ženklais Lietuvoje nėra masinis reiškinys, tačiau yra buvę atvejų, kai net stambios kompanijos ginčijosi dėl gaminių pavadinimų. Bendrovė „Utenos mėsa” kaltino kitą bendrovę „Klaipėdos maisto produktai” pasisavinus „Giminių” prekės ženklą. Tuomet „Utenos mėsa” kreipėsi į Suomijos „HK Ruokatalo” grupei priklausančią Klaipėdos įmonę, reikalaudama nebeprekiauti „Giminių” pavadinimo mėsos produktais.
„Buvome šokiruoti parduotuvėse išvydę „Klaipėdos maisto produktų” iš Latvijos „Rigas Miesnieks” fabriko importuojamas virtas „Giminių” dešras. Tikrai nesitikėjome, kad žinomai Suomijos mėsos perdirbimo grupei „HK Ruokatalo” priklausančios Rygos ir Klaipėdos įmonės išdrįs konkuruoti tokiais nešvariais metodais”, – teigė „Utenos mėsos” generalinis direktorius Darius Samuolis.
Pasak jo, „Utenos mėsa” „Giminių” prekinį ženklą užpatentavo 1997 metais ir jo registravimas galioja iki 2007 metų pabaigos. Valstybinio patentų biuro duomenų bazėje nurodyta, kad „Giminių” prekės ženklas priklauso Utenos bendrovei „Mėsa”, kurios pagrindu įsikūrė „Utenos mėsa”. „HK Ruokatalo” priklauso buvęs „Klaipėdos maisto” prekės ženklas „Giminaičių dešrelės”.
D.Samuolio manymu, „Giminių” pavadinimą tikriausiai nuspręsta kopijuoti dėl to, kad šio ženklo produktai yra vieni perkamiausių „Utenos mėsos” gaminių. Bendrovės teigimu, į „Giminių” ženklo populiarinimą nuo 1997 metų investuota apie 2,5 mln. litų. Vėliau konfliktas buvo išspręstas.
Už saldainių formą – kompensacija
Bendrovių „Klaipėdos konditerija” ir „Vilniaus pergalės” ginčą dėl saldainių „Citrinų ir apelsinų puselės” prekinio ženklo teismas išsprendė „Vilniaus pergalės” naudai.
„Klaipėdos konditerija” jau 2002 metais Valstybiniam patentų biurui užprotestavo „Vilniaus pergalės” prašymą registruoti ledinukų ir karamelės „Citrinų ir apelsinų puselės” prekinius ženklus. Anksčiau tokius ledinukus pradėjusi gaminti „Klaipėdos konditerija” apskundė „Vilniaus pergalę” teismui.
„Vilniaus pergalė” tuomet pateikė priešieškinį. Teismas nusprendė šį priešieškinį patenkinti ir priteisti „Vilniaus pergalės” naudai iš „Klaipėdos konditerijos” apie 3,5 tūkst. litų.
Teismuose ginčijamasi ir dėl kitų prekinių ženklų. Tai siejama su vis aštrėjančia konkurencija ir verslininkų suvokimu, kad populiarus prekinis ženklas garantuoja gerokai didesnę apyvartą.
Konfliktai sprendžiami pirmesnio naudai
Valstybinio patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja Digna Zinkevičienė sako, kad dažniausiai tokio pobūdžio konfliktus sprendžia teismas. „Jeigu ženklo savininkas mato, kad labai panašų pavadinimą užregistravo kitas juridinis ar fizinis asmuo, jis per tris mėnesius nuo registracijos paskelbimo datos gali kreiptis į mūsų biuro Apeliacijos skyrių ir pateiktį protestą. Kitu atveju lieka tik teisminis kelias”, – pastebėjo D.Zinkevičienė.
Prekinį ženklą užginčyti galima dėl kelių požymių. „Jei yra vizualinių ar fonetinių panašumų, paprastai skundai išsprendžiami to juridinio asmens naudai, kuris ženklą įregistravo anksčiau”, – sakė D.Zinkevičienė.
Apeliacijos skyrius paprastai nagrinėja dviejų rūšių skundus – kai juridinis asmuo panašų prekinį ženklą užregistravo dėl neapsižiūrėjimo, taip pat, kai siekiama gauti tam tikrų dividendų iš iki tol išpopuliarinto prekinio ženklo.
„Daugeliui ženklų atstovauja vadinamieji patentiniai patikėtiniai. Jie stebi, ar neatsiranda naujų ženklų, kurie pažeidžia esamų savininkų teises. Pastaruoju metu padažnėjo ir teisminių ginčų”, – sakė D.Zinkevičienė.
Lietuvos patentų biure užregistruoti prekiniai ženklai galioja Lietuvoje, ES prekinį ženklą privaloma įregistruoti tarptautinėse institucijose. Spalį Europos Komisija nusprendė sumažinti mokestį už prekinio ženklo įregistravimą, kuris yra mokamas OHIM’ui (Office for Harmonization in the Internal Market). Mokestis už prašymą suteikti Bendrijos prekinį ženklą mažinamas nuo 975 eurų iki 900 eurų, prekinio ženklo registravimo mokestis mažinamas iki 850 eurų, o prekinio ženklo registravimo atnaujinimo mokestis mažinamas nuo 2500 eurų iki 1500 eurų. Tikimasi, kad šis nutarimas verslininkams sutaupys nuo 37 iki 40 milijonų eurų per metus.
Remigijus Jurgelaitis