Žodis „Kalėdos” daugybei moterų skamba tarsi keiksmažodis. Kambarių tvarkymas, drabužių plovimas, šventinio stalo puošimas, patiekalų ruošimas, dovanų pirkimas ir dar daugelis kitų darbų, kurie atima jėgas.
Dabar ši šventė jaučiama labiau ne pakilia nuotaika, šventumu, o skrandžiu ir gausiomis dovanomis. Jau prieš porą savaičių žmonės pradėjo lankytis parduotuvėse. Dovanos sutuoktiniui, vaikams, tėvams, draugams, bendradarbiams ar net kaimynams.
Daugelis laksto tarsi akis išdegę – ieško, ką gi čia nupirkus. Dovanų pirkimas tapo lyg kokia pareiga. Reikia žūtbūt ką nors nupirkti. Todėl dažnai nutinka taip, kad gauname daug nereikalingų daiktų.
Vieni nori išties nuoširdžiai pasveikinti savo artimuosius ir dovanėle nudžiuginti brangų žmogų. Kiti siekia parodyti, kokie rūpestingi, dosnūs jie yra: stengiasi padaryti įspūdį brangiomis ir gausiomis dovanomis.
Tačiau turbūt sudėtingiausia dovanomis įtikti vaikams, kurie šiais laikais tapo itin išrankūs ir reiklūs. Jiems nebeužtenka kaladėlių ar pliušinių meškiukų. Turintys mobiliuosius telefonus, kompiuterius vaikai tikisi to, kas juos nustebintų. Todėl jiems išrinkti kalėdinę dovaną tapo sunkoka užduotis.
Dabar, likus tik kelioms dienoms iki Kalėdų, žmonės dar labiau suskubo rūpintis ne tik dovanomis, bet ir šventiniais patiekalais. Tai akivaizdžiausia tada, kai nueini į kokį nors prekybos centrą ar didesnę parduotuvę. Atrodo, kad artintųsi badas – žmonės perka beveik viską iš eilės ir dideliais kiekiais. O paskui net persikreipę viską tempia namo.
Pasiruošimas Kalėdoms dažniausiai gula ant moters pečių. Tenka porą dienų plušti virtuvėje, tvarkytis kambarius, puošti namus.
Praėjus šventei namuose lieka netvarka, kalnai indų ir didelis nuovargis. Ir taip kasmet. Blogiausia, kad niekas iš namiškių dažniausiai neįvertina tų pastangų, laiko ir net nepadėkoja. Todėl ši šventė man dažnai asocijuojasi ne su poilsiu, ramybe, o su darbais, jėgų ir pinigų išsėmimu.
Regina Daunorienė