Iš medicinos fondo – milijonai ligų prevencijai

2005-ieji – prevencinės profilaktinės patikros sveikatos apsaugoje naujo proveržio metai.

Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pažymi, kad ilgokai Lietuvos sveikatos apsaugoje nebuvo praktikuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuoti ligų prevenciją bei profilaktiką.

Tik pernai šioje srityje žengti pirmieji žingsniai – nuo 2004-ųjų liepos mėnesio pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, o nuo rugsėjo – 6-8 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos.

Ligų prevencijai bei profilaktikai priskirtina ir sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo programa.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, 2005-ieji prevencinėmis profilaktinėmis priemonėmis užkertant kelią sunkioms ligoms atvėrė naujas galimybes – pradėta įgyvendinti atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa.

Baigiamos rengti asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių, taip pat priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, vaikų dantų ėduonies profilaktikos programos.

„Prevencinių profilaktinių priemonių programomis norima sumažinti gyventojų sergamumą sunkiomis ligomis bei mirtingumą nuo jų, – pažymi Ž. Padaiga. – SAM siekia, jog ligos būtų diagnozuotos ankstyvos stadijos, kad sergantieji laiku patektų pas reikiamus specialistus. Ne mažiau svarbu skatinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą vykdant ligų prevenciją ir profilaktiką.“

Problemos aktualumą bei prevencinės profilaktinės patikros svarbą patvirtina Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų duomenys, kad, pavyzdžiui, efektyviai vykdant ir kontroliuojant vėžio profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką bei gydymą, iki 2020-ųjų sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti ketvirtadaliu, mirtingumą – net 50 procentų.

Gimdos kaklelio patikra

2004 m. SAM patvirtinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa skirta moterims nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Patikra atliekama kartą per trejus metus. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba akušeris-ginekologas.

SAM visuomenės sveikatos specialistai pažymi, kad atrankinių moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4-5 kartus yra mažesnis nei Lietuvoje.

2004 m. PSDF biudžete nuo liepos mėnesio pradėtai realizuoti naujai gimdos kaklelio piktybinių auglių prevencijos programai buvo skirta 4 mln. Lt. Iš sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamų 747 tūkstančių 30-60 metų moterų startiniame programos įgyvendinimo etape patikra atlikta 621 tūkst. moterų. 2005 m. šios prevencinės programos įgyvendinimui taip pat skirta 4 mln. Lt.

Nors Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos vykdo plačią šios programos populiarinimo kampaniją, ją įgyvendinant pagrindine problema išlieka kai kurių gydymo įstaigų neaktyvumas informuojant moteris apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų grėsmės.

Specialistų pastebėjimu, neretais atvejais pasyvios būna ir pačios moterys. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje dalyvauja moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Jos įgyvendinimui šiems metams skirta 1,5 mln. Lt. Moterys tikrinamos vieną kartą per dvejus metus.

Vaikų dantų priežiūra

Pernai pirmą kartą iš PSDF biudežto 1 mln. Lt skirta vaikų dantų profilaktikai – 6-8 metų vaikų nuolatinius krūminius dantis padengti hermetizuojančiomis medžiagomis (silantais), apsaugančiais juos nuo ėduonies. Tokių vaikų Lietuvoje priskaičiuota 119 tūkstančių. 2005 m. vaikų dantų profilaktinėms priemonėms skirta dar daugiau – 2 mln. Lt.

Nuolatinių pirmųjų krūminių dantų kramtomųjų paviršių dengimą organizuoja savivaldybės gydytojas, o vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pirminės odontologinės pagalbos paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Vaikų dantis silantinėmis medžiagomis dengia bendrosios praktikos odontologai arba burnos higienistai.

Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa ypač efektyviai vykdoma uostamiesčio Stomatologijos poliklinikoje. Tačiau, pažymi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys, vaikų dantimis neprastai rūpinamasi ne tik mieste, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione.

Lora Armonienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.