Didžiausių metų švenčių išvakarėse Klaipėdos savivaldybės Kontrolierių tarnyba miesto vadovams ir politikams pateikė visai nešventišką siurprizą.
Minėtosios tarnybos specialistams Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komiteto pavedimu atlikus metinį UAB „Baltic Car Service Klaipėda” finansinės veiklos auditą, paaiškėjo, jog bendrovė ne tik skendi skolose, bet ir prarado daugiau nei prieš dešimtį metų Savivaldybės jai perduotą itin perspektyvioje vietoje, Minijos gatvėje, greta Valstybinio jūrų uosto, esantį daugiau nei trijų hektarų žemės sklypą.
Savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjo Jurgio Rimos įsitikinimu, Savivaldybė, pasilikdama tik 49 proc. steigiamos įmonės akcijų, pati atidavė miestui priklausantį turtą į privačias rankas, ir toks atvejis, pasak jo, esąs toli gražu ne vienintelis.
Savivaldybė – automobilių prekeivė
Klaipėdos miesto savivaldybė bendrą su užsieniu įmonę UAB „Baltic Car Service Klaipėda” įsteigė 1993 metais.
Pagal įmonės steigimo sutartį, kontrolinis – 51 proc. dydžio – akcijų paketas atiteko Vokietijoje įregistruotai įmonei „Baltic Car Service GmbH Consulting-Import/eksport” ir jos filialui Kaune „Baltic Car Service”. Likę 49 proc. steigiamos bendrovės akcijų atiteko Klaipėdos savivaldybei.
Formuojant įstatinį kapitalą dvi užsienio įmonės įnešė Vokietijos markes. Klaipėdos savivaldybės dalis – 3,4 hektaro nebaigta statyti automobilių saugojimo aikštelė ties Minijos ir Dubysos gatvių sankryža. To meto kainomis ši aikštelė kartu su pradėtu statyti sargų nameliu ekspertų buvo įvertinta per 145 tūkst. litų.
Įstatuose kaip pagrindinė naujai įsteigtos bendrovės veikla buvo įvardyta prekyba naujais ir naudotais automobiliais, jų atsarginėmis dalimis bei degalais, taip pat transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, krovinių vežimas bei kitos paslaugos. Taip pat bendrovė įsipareigojo užbaigti statyti minėtąją automobilių aikštelę ir sargų namelį.
Veiklos nevykdė
Pasak Savivaldybės kontrolierės Rimutės Juditos Drazdauskienės, jos vadovaujamos tarnybos specialistams atlikus auditą paaiškėjo, kad vien 2004 metais UAB „Baltic Car Service Klaipėda” patyrė beveik 22 tūkst. litų nuostolį.
Tačiau, sakė R. J. Drazdauskienė, tai galinti būti tik ledkalnio viršūnė. Patikrinimo metu konstatuota, kad buhalterinė apskaita bendrovėje nuo pat 1993 metų buvo tvarkoma itin aplaidžiai, o kai kurie finansinę jos veiklą turintys liudyti dokumentai, bendrovės direktorės teigimu, apskritai nėra išlikę.
Nežinia kur dingus svarbiems dokumentams, sakė valdininkė, šiandien net nesą galimybės nustatyti, kokio dydžio žalą patyrė Savivaldybė.
Pasak R. J. Drazdauskienės, tų dokumentų, kuriuos jos vadovaujamai tarnybai audituojamos bendrovės direktorė E. Česnelytė vis dėlto sugebėjo pateikti, analizė leidžia teigti, kad bendrovė nuo pat jos įkūrimo dienos jokios įstatuose nurodytos veiklos nevykdė.
Tuo, Savivaldybės kontrolierės teigimu, buvo galima įsitikinti nuvykus į vietą.
Turtą išparceliavo
Vis dėlto labiausiai valdininkus pribloškė tai, kad „Baltic Car Service Klaipėda” ne tik iššvaistė savo turtą ir galiausiai atsidūrė ties bankroto riba, bet ir prapuldė Savivaldybės kadais jai perduotą žemės sklypą.
Pasak R. J. Drazdauskienės, ne kartą per tuos metus keitęsi bendrovės savininkai šį miestui priklausantį žemės sklypą savavališkai išskaidė į atskirus, mažesnius, sklypus, iš pradžių juos išnuomojo, o vėliau pardavė. Visa tai buvę padaryta pažeidžiant įstatymus ir be Savivaldybės žinios.
Sudarant kai kuriuos iš šių sandorių dalyvavo bei juos laimino prieš keletą metų miręs tuometis Savivaldybės administracijos Komunalinio skyriaus viršininkas, nors miesto Taryba, pasak R. J. Drazdauskienės, tokių įgaliojimų jam nebuvo suteikusi.
Dirbo aplaidžiai
Paklausta, kas dabar stovi minėtame sklype, R. J. Drazdauskienė neslėpė, kad čia kuo puikiausiai įsikūrė degalinė ir įspūdingai atrodantis biurų pastatas. Tik likusiame nedideliame plotelyje vis dar matyti taip ir nebaigta įrengti, jau spėjusi žole ir krūmais apaugti žadėtoji automobilių saugojimo aikštelė. Jos menamą buvimo vietą žymi kai kur išlikę borteliai, skaldos danga bei taip ir nebaigtas statyti sargų namelis.
Savivaldybės kontrolierė sakė negalinti paaiškinti, kodėl mirus visus su UAB „Baltic Car Service Klaipėda” susijusius reikalus kuravusiam valdininkui, niekas iš Savivaldybės administracijos jos veikla nebesidomėjo.
„Nežinia, kodėl anksčiau nieko nebuvo daroma. Juk yra Savivaldybės skyriai, kurie atsako už jos turtą. Turėjo rūpintis ir žiūrėti, kas darosi šioje bendrovėje, kokia Savivaldybės akcijų padėtis. Ar jos neša pelną, ar apskritai dar jos yra”, – svarstė kontrolierė.
Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komiteto, kurio pavedimu ir buvo pasidomėta supainiotais bendrovės reikalais, vadovas Vigantas Žala kalbėjo kur kas griežčiau. Dėl to, kas ištiko miestui priklausantį turtą, jo įsitikinimu, kaltas Savivaldybės administracijos, konkrečiai – Turto ir privatizavimo skyriaus valdininkų aplaidumas.
„Juk kiekvienais metais vykdavo susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo Savivaldybės atstovai, būdavo pateikiamos ataskaitos… Arba jie išvis nieko nesuprato, kas ten dedasi, ar tiesiog nesidomėjo ir niekam nieko nepranešė. O juk Savivaldybės atstovai tikrai privalėjo matyti, kad eilę metų jokia veikla, išskyrus manipuliacijas žemės sklypu, ten nebuvo vykdoma.”
Pasak V. Žalos, kiek anksčiau dar buvo galimybių įvykių eigą pakreipti Savivaldybės naudai, tačiau dabar jis matąs vienintelį šios problemos sprendimo būdą: kuo skubiau kreiptis į prokuratūrą – gal dar bus įmanoma ką nors padaryti.
„Žodžiais čia jau nieko nebenuveiksi, – sakė V. Žala, – vadinasi, lieka vienas kelias – bandyti prarastą turtą susigrąžinti per teismą.”
Kaltės neįžvelgia
Savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas Jurgis Rima teigė nei savo paties, nei jo vadovaujamo skyriaus specialistų kaltės šioje istorijoje neįžvelgiąs.
Jo įsitikinimu, Savivaldybė pati atidavė jai priklausantį turtą į privačias rankas. Pasak J. Rimos, jei Savivaldybė būtų pasilikusi sau ne 49, o 51 proc. steigiamos bendros įmonės akcijų, šiandien apie neva prarastą turtą nė kalbos nebūtų. Dabar gi, sakė J. Rima, kas turi daugiau akcijų, to ir žodis lemiamas – toks esąs Akcinių bendrovių įstatymas, ir nieko čia nepakeisi.
J. Rima teigė esąs linkęs manyti, kad sprendimas dėl būtent tokio akcijų pasidalijimo 1993-iaisias buvo priimtas ne kažkam suklydus ar „aptemus protui”, o visiškai sąmoningai, turint konkrečių planų. Tokiu būdu, valdininko teigimu, tuo metu buvo steigiamos visos bendros su užsienio kapitalu įmonės.
Pasak J. Rimos, viena, ką Savivaldybė esamoje situacijoje dar gali nuveikti, – tai kuo brangiau parduoti vis dar turimus 49 proc. bendrovės „Baltic Car Service Klaipėda” akcijų. Tą, valdininko teigimu, ir ketinama artimiausiu metu padaryti.
Vilija Šilinienė