Po 1990-ųjų, nukritus vadinamajai geležinei uždangai bei nepriklausomybę atgavusioms Baltijoms šalims perėmus valstybės sienų kontrolę, Baltijos pakrantėse stebėtinais tempais pradėjo augti nusikalstamos veiklos mastai. Būtent tada kovos su organizuotu nusikalstamumu specialistai pelnytai praminė Baltiją kontrabandininkų jūra.
Nusikaltėliai jūra visomis kryptimis nelegaliai gabeno daug ką: cigaretes, alkoholį, narkotikus, ginklus, nelegalius migrantus ir kt. Sistemingas ir gana reguliarus kontrabandos judėjimas pagal nusistovėjusias schemas Baltijos valstybių teisėtvarkos pareigūnus įtikino, jog taip planingai organizuoti kontrabandos srautus gali tik tarptautinė nusikalstamo pasaulio struktūra.
Vakarų šalių teisėsaugininkai, pajutę vis didėjantį nelegalių migrantų bei kontrabandos srautą iš rytinės Baltijos pakrantės, saugodami savo šalių interesus, siūlė savo pagalbą rytinių kaimynių pasienio tarnyboms. Čia labiausiai iniciatyvą rodė vokiečiai bei skandinavai.
Bendradarbiavimo saitai
Po Sovietų Sąjungos iširimo greitai buvo suvokta, kad Baltijos šalys yra labai pažeidžiamos, nes organizuotas nusikalstamumas pasižymi apsukrumu ir sugebėjimu prisitaikyti. Taip pat pastebėta, kad Baltijos regionui didelę įtaką daro rusakalbės transnacionalinės organizuotų nusikaltėlių grupės.
Prieš 9 metus Baltijos jūros valstybių tarybos pasėdyje buvo nuspręsta kurti tarptautinį padalinį kovai su organizuotu nusikalstamumu Baltijos jūroje – Baltijos jūros regiono sienų apsaugos bendradarbiavimo konferenciją, supaprastintai Lietuvoje vadinamą „BALTCOM-Task Force”. Šio specialiojo padalinio poreikis buvo akivaizdus, nes situacija regione darėsi vis sunkiau kontroliuojama.
Pradžia nebuvo sklandi. „BALTCOM-Task Force” partneriai pirmaisiais metais susidūrė su daugeliu kliuvinių: trūko kontaktinių telefonų, kolegos iš rytinės pakrantės nelabai galėdavo susikalbėti angliškai, nepakako ryšių įrangos ir pan. Bendradarbiavimas pasistūmėjo įkūrus Tarptautinį koordinavimo centrą bei ištisą parą veikiančius nacionalinio koordinavimo centrus kiekvienos regiono šalies pasienio tarnyboje.
Pakrančių apsaugos rinktinės koordinavimo centro viršininkas kapitonas Sigitas Duoba sako, jog Baltijos šalių nacionaliniai koordinavimo centrai palaiko ryšį vieni su kitais ištisą parą: „Antai, vien su vokiečiais per 2005 metų devynis mėnesius apsikeista 2000 pranešimų. Turime informaciją apie visų laivų judėjimą, apie krovinius.
Lapkričio pabaigoje dalyvavau Baltijos jūros šalių pasienio apsaugos bendradarbiavimo konferencijos kasmetiniame nacionalinių koordinavimo centrų vadovų susitikime. Aptarėme galimybę mūsų „BALTCOM-Task Force” įjungti į bendrą Europos Sąjungos sienų apsaugos kontrolės sistemą”.
Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Vainius Butinas išskyrė tradiciškai glaudžius bendradarbiavimo saitus su kolegomis iš Vokietijos: „Tiesiogiai bendradarbiaujam su Kyliu – sparčiai ir rezultatyviai. Sėkmingai bendradarbiaujame su Kylio ir Rostoko pasienio rinktinėmis. Glaudūs ryšiai sieja su Švedijos ir Danijos teisėsaugos institucijoms – pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis ir per nacionalinius koordinavimo centrus”.
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius akcentavo: „Bendradarbiaujame su Belgijos muitine pagal PHARE „Dvynių” programą projekte „Rizikos, susijusios su ūkio subjektais, deklaruojančiais prekes muitinėje, kontrolės įvertinimas ir įgyvendinimas” (RIKS).
Rizikos valdymo proceso tobulinimas labai svarbus mūsų darbe. Žinoma, tam reikia investicijų. Belgai, atvykę pas mus, vykdo rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemų sukūrimo projektą. Šios automatizuotos sistemos sudarys galimybes muitinės pareigūnams iškart nustatyti, ar krovinio siuntėjas, gavėjas patikimas, leis iškart įvertinti situaciją ir, jei reikia, atlikti patikrą. Kartu nebus trukdomas legalus verslas. Kolegos iš Belgijos turi didelę patirtį rizikos valdyme. Manome, kad konsultuodamiesi su jais, sukursime tikrai efektyvias rizikos valdymo sistemas.
Labai apčiuopiama ir Švedijos muitinės pagalba. Jai finansuojant buvo įrengtas Klaipėdos uosto radijo ryšio tinklas. Didelę pagalbą Klaipėdos teritorinė muitinė gauna iš JAV: mokymais, įranga ir įrankiais. Pavyzdžiui, jų atsiųsta įranga metalo sudėčiai tikrinti – ji nepamainoma kontroliuojant strateginių prekių gabenimą. Prieš trejus metus pas mus lankėsi Vokietijos pareigūnai – mokė tikrinti laivus. Svečiai įsitikino, kad mes tai sugebame pakankamai gerai – jie rado ko pasimokyti ir iš mūsų”.
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai dalyvauja įvairiose tarptautinėse operacijose ir mokymuose. Šiemet gegužę dalyvauta Europos Komisijos organizuotoje muitinių operacijoje „Fake” („Klastotė”), balandį – Europos Komisijos organizuotame muitinių seminare „Kova su piratavimu ir klastotėmis”.
„Yra tekę nemažai būti ES ir kitų šalių uostuose, – vardijo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas. – Pavyzdžiui, Hamburge, Vokietijoje, Helsinkio uosto ir Valimos (Vaalimaa) kelio poste Suomijoje, dalyvavau praktiniame seminare Taivane. Mūsų muitininkai dalyvauja ir tarptautinėje bendradarbiavimo programoje „Muitinė 2007″ – pareigūnai per 1-2 savaites susipažįsta su kitos šalies muitinės patirtimi.
Keičiantis patirtimi praturtėja abi pusės. O kiek išlošia šalys, besinaudojančios bendra rizikos valdymo informacine sistema: kolegos, sudėję atsiųstą partnerių informaciją apie įtartiną krovinį su savo turima informacija, iškart gali nustatyti, ar reikia atlikti patikrą”.
Bendradarbiaudamos su užsienio kolegomis mūsų pasienio tarnybos išties praturtėja patirtimi. Bet ar to pakanka?
Sulaiko tik dvidešimtadalį
Šiemet Tarptautinio intelektinės nuosavybės aljanso (TINA) metiniame pranešime (Special 301 Report) konstatuojama: „Silpniausia grandis Lietuvos teisėsaugos aparate yra pasienyje. Atsižvelgiant į tai, kaip lengvai per Lietuvą į kitas šalis gabenama kontrabanda ir tranzitinės prekės (…), sienos apsaugą reikia labai stiprinti”.
2005 metų sausio-lapkričio mėnesiais Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai už įvairius teisės aktų pažeidimus surašė 1 321 administracinį teisės aktų pažeidimų protokolą (iš jų 134 surašyti jūrų uosto postuose) ir 907 prekių sulaikymo protokolus. 2004 metais Klaipėdos teritorinėje muitinėje surašyti 846 administraciniai teisės aktų pažeidimų protokolai.
2005 metų sausio-lapkričio mėnesiais sulaikyta cigarečių, alkoholinių gėrimų, vaistų ir kt. prekių už 2,8 mln. litų. Pagrindine kontrabandine preke išlieka tabako gaminiai – šiemet sulaikyta 10,6 mln. vienetų įvairių rūšių cigarečių.
Džono Hopkinso universiteto Vašingtone (JAV) bei Upsalos (Švedija) universitetų Jungtinis transatlantinis tyrimų ir politikos centro šių metų birželį Stokholme surengtoje konferencijoje jos dalyviai konstatavo, jog šiandien Baltijos jūros regiono šalių muitinių pareigūnai galbūt sulaiko tik 5 proc. kontrabandinių prekių. Buvo pripažinta, jog labai sunku priešintis organizuoto nusikalstamumo struktūroms, nes jos dažnai vos per kelias savaites atsigriebia už prarastą pelną iš kontrabandos.
Konferencijoje buvo pabrėžta, kad Europos Sąjungos nepakaks kaip vienintelio instrumento organizuoto nusikalstamumo užkardymui ir kovai su juo. Daug efektyviau gali veikti regioninės valstybių grupės, susibūrusios į tokias struktūras kaip Baltijos jūros regiono sienų apsaugos bendradarbiavimo konferencija („BALTCOM-Task Force”). Tačiau ir pastarajai dar reikia labai daug nuveikti, nes nusikalstamumo mastai Baltijos jūros regione taip pat labai išaugo.
ES lėšos klimpsta sostinėje
Europos Sąjunga nepalieka Lietuvos vienos saugant 921 kilometrą išorinės Europos Bendrijos sienos bei skiria tam pinigų. Problema ta, kad pasinaudoti tomis lėšomis mūsų šaliai kol kas dar keblu.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po indeksavimo Europos Komisijos (EK) Lietuvai 2004-2006 metams Šengeno standartams įgyvendinti skirta daugiau kaip 151,6 mln. eurų.
Iš šios sumos 2004 metų gruodį Europos Komisija pervedė daugiau kaip 49,5 mln. eurų. Šiemet turėtų būti pervesta dar 67,9 mln. eurų – sprendimą dėl šio Šengeno priemonės finansinio įnašo Lietuvai Europos Komisija planuoja priimti šį mėnesį.
Iš minėtų jau gautų lėšų Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) yra skirta daugiau kaip 47,2 mln. eurų (likusios lėšos – 1,37 mln. eurų – skirtos Policijos departamentui).
Šios lėšos Lietuvai numatytos sienų apsaugos, pasienio tarnybų stiprinimui, reikiamos technikos įsigijimui, personalo mokymui.
Tačiau, pasak VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, kalbėti apie Pakrančių apsaugos rinktinės finansavimą 2004 ir 2005 metais iš ES lėšų kol kas neįmanoma, nes tos priemonės, kurios numatytos Pakrančių apsaugos rinktinei iš ES finansuojamų programų, šio VSAT padalinio dar nepasiekusios – vyksta įvairios pirkimų organizavimo procedūros, konkursai ir pan.
Pasak VSAT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto kapitono Roko Pukinsko, stiprinant išorinių ES sienų apsaugą pasinaudoti ES pinigais kol kas keblu: „Europos Komisijos lėšas, skirtas ES išorinių sienų apsaugai stiprinti pagal Šengeno standartų atitikties reikalavimus, bus galima panaudoti ne taip greitai. Visų pirma, ilgai trunka viešųjų pirkimų procesai, antra, iškyla sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi problema. Net po viešųjų pirkimų, prieš skirstant konkrečią techniką, įrangą Pagėgių rinktinei bei Pakrančių apsaugos rinktinei, pirmiausiai reikės nužymėti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną. Tai irgi užtruks, nes tai priklauso ne vien nuo mūsų – dar turi būti sudaryta bendra Lietuvos ir Rusijos komisija, turėsianti įgaliojimus nužymėti minėtąją sieną.
Mes net neketiname laukti to nužymėjimo pabaigos: labiausiai pažeidžiamuose sienos ruožuose – ties Rambyno kalnu bei Panemunėje – netrukus statysime stebėjimo stiebus su specialia įranga. O apskritai, vakarinių ir pietvakarinių sienų apsaugai stiprinti yra numatyta daug naujos įrangos bei technikos: ir sraigtasparnių, ir plaukiojimo priemonių, net seisminės įrangos”.
Kad viešųjų pirkimų konkursai – rimta kliūtis aprūpinant pasienio tarnybas nauja technika bei įranga, patvirtino ir pastarasis skandalas dėl galimai neskaidraus kelių dešimčių milijonų litų vertės kontrakto. Lapkričio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atšaukė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbtą konkursą dėl 315 naujų lengvųjų visureigių Valstybės pasienio tarnybai pirkimo, įtarus, kad jis gali būti neskaidrus, o nugalėtojas žinomas iš anksto. Deja, dėl panašių priežasčių įstrigo ir konkursas dėl amfibijų, turėjusių tekti Pagėgių pasienio rinktinei.
Artūras Grigaliūnas