Seimo nariai užsimojo paskirti sau daugiau pinigų kanceliarijos, pašto, telefono, transporto bei kitoms išlaidoms.
Tačiau politikai nenori, kad būtų kontroliuojama, kaip panaudojami šie mokesčių mokėtojų pinigai, skirti parlamentinei veiklai.
Praėjusių metų liepą Konstitucinis teismas išaiškino, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Įstatymų leidėjai taip pat buvo įpareigoti nustatyti teisinį reguliavimą, kad bet kada būtų įmanoma patikrinti, ar politikui paskirti pinigai naudojami pagal paskirtį.
Bet Seimo statuto pataisų projektą pradėję svarstyti parlamentarai sukilo prieš siūlymus nustatyti griežtesnę jų išlaidų kontrolę.
Politikai norėtų, kad išliktų dabartinė tvarka, kai jie patys nusprendžia, kur geriau išleisti valdiškus pinigus.
Piniginė – daug storesnė
Jei Seimas pritartų kai kurioms siūlomoms statuto pataisoms, jau kitąmet parlamentarų piniginėje papildomai atsirastų ne vienas šimtas litų.
Numatyta, kad Seimo nariams kanceliarijos, telefono, transporto ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kas mėnesį būtų skiriami 3 VMDU (vidutinis mėnesio darbo užmokestis). Dabar vienas VMDU sudaro 1338 litus.
Iki šiol Seimo nario kanceliarijos reikmėms buvo skiriamas 1 VMDU, o transporto išlaidoms – 0,8 VMDU. Daugelis parlamentarų šiuos pinigus išleidžia naujam automobiliui įsigyti išperkamosios nuomos būdu.
Seimo nariams kas mėnesį taip pat siūloma atseikėti 0,4 VMDU dydžio sumą biuro išlaidoms padengti. Be to, 0,3 VMDU dydžio suma būtų skiriama sumokėti už pasirinktose rinkimų apygardose įsikūrusių Seimo narių ar jų padėjėjų pokalbius telefonu.
Išgąsdino latvių pavyzdys
Statuto pataisų projekte pasakyta, kad su parlamentine veikla susijusių lėšų skyrimo ir naudojimo pagal paskirtį tvarką turi nustatyti Seimo valdyba.
Nepasitenkinimą būsima tvarka pirmiausia pareiškė kai kurie liberaldemokratai.
Praėjusią savaitę svarstant pataisas Egidijus Klumbys nerimavo, kad bus reikalaujama pateikti kvitus, kur išleisti pinigai: „Latvijos parlamentarai, įsivedę šią tvarką, dabar yra žurnalistų laikomi už pavadėlių, tikrinami kvitai”.
Kolegai pritarė ir Algimantas Matulevičius: „Norima surašyti kaip darželinukams ar pradinukams visas elgesio taisykles, pastatyti dėdę prižiūrėtoją su rimbu arba sausainiu ir mus čia visus perauklėti”.
Politikas aiškino, kad siūlymai kontroliuoti jam primena sovietinius laikus, kai reikėdavo rinkti įvairius čekius, rašyti ataskaitas: „Tokius dalykus reikėtų išvalyti iki statuto priėmimo”.
Paaiškinti pritrūko žodžių
Liberaldemokratų nerimas persimetė ir į valdančiąją daugumą.
Atsisakyti tokios kontrolės siūlė kai kurie Darbo frakcijos nariai. Tačiau pataisas užregistravę šios frakcijos atstovai vakar nesugebėjo paaiškinti savo pasiūlymo.
Darbo frakcijos narys Saulius Bucevičius net neprisiminė, ar iš viso parėmė tokį siūlymą. Vienas pataisos iniciatorių neįstengė atsakyti, ką mano apie skiriamų lėšų panaudojimo kontrolę: „Aš net nežinau”.
Vilija Vertelienė, išgirdusi „Lietuvos ryto” klausimą, kodėl ji siūlo atsisakyti kontrolės, kvatojosi: „Tai, klausykite, ką man dabar už kiekvieną nupirktą šratinuką ar pieštuką reikės rinkti čekius? Nemanau, kad tai – parlamentaro darbas. Tai – beprasmis dalykas”.
Kiek vėliau politikė suabejojo, ar ji iš viso yra tarp tokio siūlymo autorių: „Aš ten taip pasirašiau? Abejoju. Ten, matyt, buvo bendras frakcijos pasiūlymas. Bet aš paklusiu tvarkai, kuri bus patvirtinta. Aš nesu kategoriška”.
Išlaidos – nereglamentuotos
Socialdemokratų frakcijai priklausantis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas irgi pareiškė nesąs šalininkas, kad už kiekvieną pirkinį tektų atsiskaityti: „Pats atsiskaitymas taptų gerokai brangesnis, nei Seimo nariams skiriama lėšų”.
Komiteto vadovas mano, kad turi būti pasirinkta priimtiniausia išeitis: „Šiandien net nėra visiškai aišku, ką reikėtų laikyti Seimo nario išlaidomis. Tai – niekur nereglamentuota.
Todėl pritarčiau paprastesnei tvarkai nei kvitų rinkimas. Biudžetas iš to gal ir laimėtų, bet vargu ar tokia sudėtinga tvarka pasiteisintų”.
Priedai – paslėpta gudrybė
Tačiau A.Sysas pripažino, kad Seimo nariams skiriamos lėšos kanceliarinėms, transporto ir kitoms išlaidoms – ne kas kita kaip priedas prie gaunamos algos: „Tai – savotiškas gudravimas”.
Politikas paremtų siūlymą didinti parlamentarų algas ir taip išvengti manipuliacijų.
Bet, anot A.Syso, tam nepritariama, nes, padidinus algas, reikėtų mokėti ir didesnius mokesčius. Be to, politikai baiminasi neigiamos visuomenės reakcijos.
Gali būti piktnaudžiaujama
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas mano, kad užtektų, jei Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kilus įtarimų, tikrintų, ar pagrįstai parlamentarai išleidžia šias lėšas.
Šis politikas mano, kad detalus atsiskaitymas nieko neduotų. Priešingai, tuo gali būti piktnaudžiaujama.
„Juk nepatikrinsi, kur Seimo narys važiavo, kiek ir kur išleido. Jis gali surinkti visos giminės kvitus, ir paaiškėtų, kad išleido daugiau pinigų, nei gavo iš valstybės. Tokia kontrolė gali būti brangesnė nei efektas”, – svarstė A.Salamakinas.
Kontrolė turi būti reali
Seimo opozicijos atstovams irgi yra abejonių, ar griežta parlamentarų kontrolė būtų efektyvi. Tačiau jie vis dėlto linkę pritarti, kad atsiskaityti už gautų lėšų panaudojimą politikai turėtų.
Konservatorius Jurgis Razma mano, jog Seimo nariai privalo paisyti reikalavimo, kad skirtos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį: „Kaip kitaip reikalausime iš piliečių, kad jie tiksliai laikytųsi įstatymų, o ne kūrybiškai juos pritaikytų savo naudai”.
Anot J.Razmos, Seimo valdybos nustatyta tvarka turi įtikinti visuomenę, kad atsiskaitymas yra realus, o ne imituojamas: „Bet dabartinė situacija, kai nėra jokio atsiskaitymo, irgi nėra gera”.
Liberalų frakcijos narys Eligijus Masiulis teigė, kad turi būti atsiskaitoma, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai: „Bet tvarka turi būti gerai apgalvota.
Nemanau, kad būtų racionalu ir protinga rinkti visus kvitus. Tai gali nuvesti į biurokratinio aparato didinimą”.
Liberalų ir centro frakcijos vadovas Algis Čaplikas įsitikinęs, kad parlamentas privalo įvykdyti Konstitucinio teismo įpareigojimą nustatyti tvarką, kaip patikrinti lėšų naudojimo pagrįstumą. Tai daugelį politikų turi sudrausminti.
„Nesuprantu Seimo narių nenoro atsiskaityti už išleistus pinigus. Jei skiriamos lėšos, turi būti aišku, ir kaip jos išleidžiamos”, – stebėjosi liberalcentristas.
Tadas Ignatavičius