„Jei tokia situacija nutiktų paprastam žmogui, būtų prastai”, – daugelio šalies gyventojų bejėgiškumą pieš teismų savivalę pripažįsta žurnalistų kalbinti specialistai bei politikai, komentavę tik subjektyvia nuomone, o ne įstatymais pagrįstą Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino sprendimą jėga atvesdinti į teismą nuo jo niekur nesislapstantį „Respublikos” leidėją ir žurnalistą Vitą Tomkų.
Akivaizdu, kad ši plačiai nuskambėjusi istorija padės apie abejotinus teismų sprendimus bei jų pasekmes prabilti nuo jų nukentėjusius, tačiau niekur teisybės taip ir neradusius žmones: įstatymai galioja visiems, taigi ir teisėjams, todėl neteisėti sprendimai turi būti skundžiami ir naikinami, o jų autoriais turi pasirūpinti pastarųjų vadovybė, – įsitikinę žinovai.
Artūras Paulauskas, LR Seimo pirmininkas
Teisėjas turi griežtai vadovautis įstatymu. Ir teisėjas turi rodyti pavyzdį kitiems. Visuomenėje klostosi nuomonė, kad teisininkas, į kurį žmonės kreipiasi pagalbos, teisingai taikys įstatymą. Ir kai jis pats pradeda improvizuoti, dar baisiau – elgtis ne pagal įstatymą, tada kyla visokių klausimų. Pirmas – ar teisėjas yra kompetentingas. Teisėjo A. Cinino sprendimo atveju, manau, visų pirma turi būti teismo vadovų reakcija, nes tai yra teisminės valdžios, autoriteto klausimas. Šiuo atveju politikai turėtų skatinti teismo vadovus pareikšti nuomonę ir visų pirma ištaisyti klaidą. Manau, kad teisėjas, pažeisdamas įstatymą, šiuo atveju pasielgė netinkamai ir dėl to turi reaguoti jo vadovai.
Stays Šedbaras, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas
Pagal įstatymą, asmuo pats turi teisę nuspręsti, ar jam dalyvauti nagrinėjant jo administracinę bylą. Tik pagal aštuonis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius dalyvavimas privalomas, bet „nacionalinės nesantaikos” tame nėra aštuntuke nėra. Suprantu, kad kartais teisėjui gali būti reikalinga gauti papildomų paaiškinimų, neužtenka įrodymų. Bet jei įstatymas nenumato atvesdinimo, reikia nagrinėti pagal tai, kas byloje yra… Jei atvesdinimas įstatyme nenumatytas, bet taikomas, tai jau įstatymo pažeidimas… Kaip vertinti teisėjo A. Cinino veiksmus? Na, visi klysta, galbūt teisėjas suklydo ar nepakankamai įsigilino… Nutartį reikia skųsti, tegu pasisako teismas. Netikiu, kad pasisakys kitaip, antraip būtų labai abejotina ir, jeigu pasiektų Strasbūro teismą, manau, problemų kiltų…
Gintaras Furmanavičius, vidaus reikalų ministras
Mano komentaras labai paprastas: įstatymai galioja visiems, taigi ir teisėjams. Situacijos, kad teisėjui negaliotų įstatymai, net teoriškai neįsivaizduoju. Policija neteisėtų nurodymų nevykdo. Policijos vadovas Vytautas Grigaravičius ir jo pavaldiniai į politinius žaidimus nesivels.
Jurgis Razma, Seimo narys, konservatorius
Nemanau, kad teisėjas gali priimti teisingą sprendimą, jei jis laužo įstatymus. Tačiau asmuo, kurio teisės pažeidžiamos dėl netinkamų teisėjų procesinių veiksmų, turi galimybę juos skųsti. Kita vertus, tokie energingi žmonės kaip V. Tomkus sugebės apsiginti, tačiau jei tokia situacija nutiktų paprastam žmogui, matyt, būtų prasčiau.
Julius Sabatauskas, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas
Vertinti konkretų atvejį man būtų sunku, tačiau aišku, kad remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsniu, matyti, kad yra galimybė skųsti tokį teisėjo sprendimą.
Vytautas Bogušis, laikinasis Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
Šiuo atveju mano komentaras būtų vienareikšmis. Negali būti dvejopų teisinių standartų, teisinio nihilizmo, niekas neturi teisės pažeidinėti Žmogaus teisių konvencijos ir laužyti Lietuvos Konstitucijos.
„Vakarų ekspresas”