Klaipėdos savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus bei Klaipėdos universitetas, susirūpinę dabartine uostamiesčio paminklotvarkos situacija, surengė diskusiją.
Trečiadienį įvykęs susitikimas su negausia miesto visuomene buvo skirtas aptarti, kaip įamžinti Georgo Zauerveino atminimą, o apie nykių Klaipėdos skulptūrų būklės pagerinimą pasigirdo vos pora balsų.
Pasiklausyti pranešimų apie paminklotvarkos situaciją, paminklus Klaipėdos istorijoje bei G. Zauerveino asmenybę atėjo vos penkiolika žmonių. „Tai mums už klausymą turėtų paminklą pastatyti”, – pašmaikštavo viena klausytoja.
Nors tarp klausytojų buvo ir Muzikinio teatro vadovas Stasys Domarkas, P. Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė, Laikrodžių muziejaus direktorius Romualdas Martinkus bei Kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius, tačiau į gyvesnę diskusiją seminaras neišsivystė.
Susitikimas tik įrodė, jog Klaipėdai trūksta bendros paminklotvarkos koncepcijos. Uostamiestis šiuo metu atrodo, kaip įžymių, tačiau nuobodžių biustų alėja. Miesto „garbės lentą” šalia K. Donelaičio, M. Mažvydo, „Arkos” netrukus gali papildyti dar viena galva: G. Zauerveino…
Kai kurie susitikimo klausytojai ironizavo, kad Klaipėdoje reikėtų įrengti biustų alėją su keičiamomis galvomis: vienais metais būtų galima uždėti vienas, kitais – kitas…
G. Zauerveino paminklas – Vitėje
Pranešimą skaitęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pažymėjo keletą istorinių aspektų Klaipėdos paminklų istorijoje. Pasirodo, skulptūrų statymą mieste dažniausiai lėmė politiniai motyvai.
Uostamiesčiui būdingas ir paminklų griovimas, išprovokuotas įvairių politinių perversmų. J. Genys pastebėjo, kad, nors Suomijos istorija buvo sudėtinga, tačiau įvairių politinių peripetijų metu pastatyti paminklai ten tebestovi.
Architektas Saulius Manomaitis teigė, kad šiuo metu, vykstant žaibiškai plėtrai, kultūros paveldui kyla didelė grėsmė. Jis prisiminė buvusį Vitės priemiestį – pasiūlyta Ferdinando aikštėje atkartoti buvusią Vitės gyvenvietę su jos pastatais, gatvėmis, bažnyčiomis. Čia, pasak architekto, ir galėtų išdygti G. Zauerveino paminklas. Juolab kad netoliese esanti ir šios asmenybės vardu pavadinta gatvė.
Diskusijos, jog mieste turėtų atsirasti paminklas G. Zauerveinui, kilo po pernai Klaipėdos universitete rengtos konferencijos apie šį kultūros veikėją. Pernai buvo pažymėtos 100-osios G. Zauerveino mirties, kitais metais bus švenčiamos 175-osios gimimo metinės.
„Tada ir buvo iškelta mintis šia proga pastatyti paminklą”, – sakė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Aleksandras Žalys.
Švieslentė vietoje M. Mažvydo paminklo
Susitikime tik pora jo dalyvių pareiškė savo nuomonę apie bendrą Klaipėdos vaizdą. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas Stasys Vaitekūnas pastebėjo, kad miestas neturi traukos centro.
„Klaipėdoje nėra tokios vietos, kur renkasi žmonės, skiria pasimatymus. Daug vilčių dėjau į Lietuvininkų aikštę, tačiau ji tapo tik riedutininkų vieta. Senamiesčio man gaila: jis pilkas, nespalvingas, nėra kur pasivaikščioti. Sutinku, kad G. Zauerveinas Klaipėdai reikalingas, tačiau reikėtų prisiminti ir kitus vardus”, – sakė jis.
S. Vaitekūnas norėtų Klaipėdoje pamatyti įamžintą išnykusios prūsų tautos likimą ar Lietuvos valstybės 1000-mečio datą. „Turime daug gerų menininkų, tačiau neturime tokių skulptūrų, prie kurių būtų malonu ateiti ir pabūti”, – sakė jis.
„Nenutoldami nuo istorinės patirties galime kurti patrauklias vietas, – pritarė I. Kazakevičius. – Kaip sukurti objektą, kurio pažiūrėti važiuotų iš viso pasaulio?” Menininkas siūlo ieškoti emocingų, ekspresyvių formų. Pavyzdžiui, vietoj M. Mažvydo paminklo pastatyti švieslentę su žymiaisiais jo žodžiais.
Rima Čeliauskaitė