Praėjusią savaitę sulaukę padidintos algos daugelis šalies medikų ir slaugytojų neslėpė nusivylimo.
Naiviai patikėję atlyginimų lygiava, jie įsitikino, kad žadėtų 28 procentų prie buvusios algos nėra, nors valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiam reikalui skyrė 135 mln. litų.
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos susitarimas dėl didesnių atlyginimų, kurį jis skambiai pavadino istoriniu, esminių pokyčių neatnešė – pinigų dalybose nuskriaustųjų liko daugiau.
Lėšos gydymo įstaigoms, kurių šalyje yra apie 2 tūkstančius, buvo skirtos atsižvelgus į paslaugų įkainius. Todėl medikų algos padidėjo skirtingai.
Lietuvos gydytojų sąjungos žiniomis, gegužę ligoninėse gydytojų alga išaugo maždaug 300-500, o slaugytojų – 100-350 litų.
Poliklinikose padidėjimas dar mažesnis – gydytojams teko papildomai 100-250, o slaugytojams – 100-150 litų.
Gailisi, kad nestreikavo
„Gaila, kad neįvyko tas streikas. Mes vėl likome apgauti”, – gavusi atlyginimą apmaudą liejo pavardės skelbti nenorėjusi vienos Alytaus rajono ambulatorijos vedėja.
Jos pajamos padidėjo apie 100 litų. Tačiau ši suma priskaičiuota ne prie pagrindinio atlyginimo – ji skirta kaip priedas. Skaičiuojant atostoginius ar pensiją, į šią sumą nebus atsižvelgta.
„Darbo krūvis didelis, bet atlyginimus mums pakėlė mažiausiai, tiktai didmiesčių profesūra dabar gaus gerokai daugiau”, – nelygybe piktinosi kaimo gydytoja.
Nuotaikos – skirtingos
„Gydytojai yra nusivylę, kad gavo ne tiek, kiek buvo žadėta.
Guodžiamės, kad galbūt ateityje atlyginimai bus didesni”, – kalbėjo Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Antanas Damkus.
Šio centro gydytojų alga pakilo 22, slaugytojų – 14 procentų.
„Vien atlyginimų padidinimas įstaigos problemų neišsprendžia.
Mums reikia lėšų ir kitoms išlaidoms, nes privalome teikti kokybiškas paslaugas”, – skeptiškai buvo nusiteikęs Varėnos rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Henrikas Bukelis.
Varėnos ligoninės gydytojai nuo šiol gauna 200-450 litų daugiau.
„Atlyginimai nėra tokie, kokių gydytojams norėtųsi, bet vis geriau negu nieko”, – kalbėjo Lazdijų ligoninės vadovas Tautvydas Sinkevičius. Šioje ligoninėje gydytojų algos pakilo 22, slaugytojų – 24 procentais.
Beveik 29 proc. didesnius atlyginimus gavusių Druskininkų ligoninės gydytojų nuotaikos nevienodos: vieni tuo patenkinti, kiti mano, kad pinigų per mažai.
Druskininkiečiai didino atlyginimus diferencijuotai, kad sumažėtų skirtumai tarp iki šiol buvusių algų. Tad vieni gavo gerokai, o kiti – tik šiek tiek daugiau pinigų.
„Pirmas derybų etapas su ministerija pavyko”, – įsitikinęs Druskininkų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis.
Alytaus apskrities gydytojams algos padidėjo trečdaliu. 28 proc. sudarė padidintų įkainių lėšos, dar 5 proc. ligoninės administracija papildomai skyrė iš savo biudžeto.
Kaimo medikai mokosi kalbų
„Dabar matome, kad mus išdavė – algas pasididino tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys Lietuvos gydytojų sąjungos nariai”, – apmaudžiai kalbėjo Aukštaitijos miesteliuose dirbantys gydytojai.
Provincijos medikai jau numojo ranka į pažadus ir mokosi užsienio kalbų.
Šiems gydytojams vienintelė išeitis – išvažiuoti į užsienį ir užsidirbti.
Nelinksma žinia sklando Molėtuose. Jei dar nors vienas pagrindinių specialybių gydytojas parašys prašymą atleisti jį iš darbo, teks uždaryti savivaldybės ligoninę. Ji nebegalės pasiūlyti antrinio lygio medicinos paslaugų.
Sutiktų dirbti mūrininku
„Ariu pustrečio etato dieną ir naktį, todėl galiu sau leisti valgyti duonos su sviestu”, – prisipažino Molėtų rajono Giedraičių ambulatorijos gydytojas Virgilijus Rimavičius.
Pernai pavasarį algoms didinti ši ambulatorija gavo papildomai 8,6 tūkst. litų. Šįmet dar buvo papildomai skirta 4,9 tūkst. litų.
„Gal čia – tiktai vienam mėnesiui?” – bandė juokauti provincijos medikai. Tačiau paaiškėjo, kad ši suma – tai lėšos, skirtos didinti šios gydymo įstaigos darbuotojų algas. Jų turi užtekti iki kitų metų.
Penkių procentų algos priedas slaugytojai, pasak V.Rimavičiaus, reiškia, kad kas mėnesį ji gaus 34 litais daugiau.
Gydytojas atlyginimo pavydi iš Vilniaus atvažiavusiam mūrininkui. Jis svarsto, ar per porą mėnesių neišmokus mūryti ir nemetus medicinos.
Nutarė paremti slaugytojas
Anykščių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai, gavę atlyginimų lapelius, jau iš anksto žinojo, kad nieko nauja juose neras.
„Mes apskaičiavome, kiek pinigų būtų skirta atlyginimams didinti, ir beveik visus juos atidavėme slaugytojoms.
Žinau, jog mums dėl to bus priekaištaujama, viliamės, kad ateis eilė ir mūsų algoms”, – sakė Troškūnų ambulatorijoje dirbantis gydytojas Rimondas Bukelis.
Šios ambulatorijos gydytojams surengus labdarą, slaugytojos gegužę uždirbo 50-80 litų daugiau.
Kai kam – ir dviguba alga
Labiausiai pasisekė didžiųjų ligoninių medicinos personalui. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Onkologijos institute gydytojai gegužę uždirbo apie 60 proc. daugiau nei anksčiau.
Santariškių klinikose gydytojų alga vidutiniškai padidėjo 54 procentais, o slaugytojų – 31,5 procento. Neišskaičiavus mokesčių, dabar vidutinis gydytojo atlyginimas čia sudaro 2570 litų, o slaugytojos – 1588 litus.
Šios Vilniaus ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojams darbo užmokestis paaugo net 100 procentų, neliko nuskriausti ir hematologai, sudėtingas intervencines procedūras atliekantys gydytojai.
Kauno medicinos universiteto klinikose algų mokėjimo diena taip pat buvo sutikta džiaugsmingai – tiek gydytojams, tiek slaugytojams algos padidėjo apie 40 procentų.
Neišskaičiavus mokesčių, šioje ligoninėje gydytojas vidutiniškai uždirba apie 1800, o slaugytoja – 1350 litų.
Skirtumas – dėl įkainių
„Pinigų yra, tik nemokame medikams jų teisingai išdalyti”, – tokią nuomonę išsakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Tačiau jis pripažino, kad dėl nevykusio administravimo kai kurių gydymo įstaigų medikai liko įžeisti.
„Pinigų dalybose visuomet nukenčia patys silpniausi. Dabartinė situacija parodė, kad įvairioms spekuliacijoms atsivėrė dar didesnė erdvė”, – teigė L.Labanauskas.
Esą šalies miestų ir rajonų medikų atlyginimų milžinišką skirtumą nulėmė tai, kad visos paslaugos buvo suskirstytos į 5 grupes. Jų įkainiai didinti skirtingai – nuo 7 iki 28 procentų.
Daugiausia laimėjo anesteziologai, chirurgai, traumatologai – tie specialistai, kurie lengvai suranda darbą svetur.
Dienos chirurgijos, sudėtingos reanimacijos paslaugos bei brangūs laboratoriniai tyrimai ir procedūros pabrango 28 procentais.
Tuo tarpu akušerijos, reabilitacijos, nesudėtingos intensyviosios terapijos, širdies chirurgijos, pediatrijos paslaugų įkainiai padidėjo tik 14 procentų.
Menkiausiai įkainiai padidinti penktoje paslaugų grupėje – vos 7 proc. Jai priklauso chemoterapija, psichiatrija, greitoji medicininė pagalba, pirminė sveikatos priežiūra.
Savavališkai taupo ateičiai
Visos papildomos lėšos, gautos už padidintus paslaugų įkainius, turi būti skirtos gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui.
Toks praėjusį mėnesį priimtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių, gydytojų ir Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos susitarimas, dėl kurio buvo atšauktas streikas.
Tačiau daugelis šalies gydymo įstaigų vadovų įsigudrino savavaliauti – taupyti atlyginimų sąskaita.
Tokia tendencija yra pastebima privačiuose šeimos praktikos gydytojų centruose.
„Apskaičiavus, kiek lėšų šiems centrams skyrė Ligonių kasa ir kokie buvo išmokėti atlyginimai, tapo aišku, kad įkurtų bendrovių vadovai neišmoka apie 40-70 proc. pinigų, skirtų algoms padidinti”, – kalbėjo L.Labanauskas.
Ši praktika paplitusi ir sostinės ligoninėse.
Pavyzdžiui, Vilniaus universitetinė Žalgirio ligoninė, gavusi papildomai pinigų už padidėjusius įkainius, neišmokėjo gydytojams apie 9 proc. visos sumos, Greitosios pagalbos ligoninė – 16 proc., Antakalnio ligoninė – 7 proc.
„Jei toliau gydymo įstaigų vadovai taupys medikų uždirbtus pinigus, grįšime prie sovietinių laikų, kai metų pabaigoje įteikdavo premijas, o iš tikrųjų – nugvelbtą atlyginimo dalį.
Dabar tokie veiksmai yra neteisėti”, – kalbėjo L.Labanauskas.
Danutė Jonušienė, Aldona Jankauskienė, Tautvydas Kontrimavičius