Neparlamentinės Lietuvos centro partijos pirmininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas ragina Vyriausybę ir partijas išsamiai apsvarstyti imigracijos problemas. Jo nuomone, reikėtų sutarti dėl nacionalinių proceso reguliavimo principų bei politikos ir įtvirtinti tai partijų politiniu susitarimu bei atitinkamomis įstatymų normomis.
Penktadienį spaudos konferencijoje Seime R. Ozolas pažymėjo, kad imigracijos politika „formuojama valdininkų kabinetuose spaudžiant interesų grupėms – neskaidriai ir neapibrėžtai, pagal šios dienos poreikius, o ne ilgalaikius nacionalinius interesus”.
Jo nuomone, darbo jėgos deficitas Lietuvoje susiformavo dėl visiškai nekontroliuojamos emigracijos, kuri savo ruožtu kilo dėl pragyvenimo reikmių neatitinkančių didžiosios žmonių dalies pajamų.
„Pusę milijono užsieniuose uždarbiaujančių lietuvių mūsų ūkyje dabar norima pakeisti imigrantais. Tokia politikos kryptis – pragaištinga. Europos Sąjungos senosios narės tai akivaizdžiai pademonstravo. Jų klaidos neturėtų būti kartojamos, Lietuva turėtų elgtis kur kas protingiau”, – sakė R. Ozolas.
Jo nuomone, mūsų šalis visų pirma turėtų sustabdyti nacionalinės darbo jėgos eksportą ir susigrąžinti iš užsienio ten uždarbiaujančius Lietuvos piliečius, o ekonomikos plėtrai reikalingą kitų šalių darbo jėgą importuoti ir panaudoti tik kraštutiniais atvejais.
R. Ozolo teigimu, spekuliacijos, kad migracija sunkiai kontroliuojama, nevertos rimtesnės kritikos, nes imigracijos principai yra ir aiškūs, ir nesunkiai įvykdomi.
Jo nuomone, nuolat apsigyventi šalyje galėtų būti priimami tik neabejotini politiniai pabėgėliai ir tik su sąlyga, kad per įstatymo nustatytą laiką jie išmoksta lietuviškai kalbėti ir rašyti, išlaiko Lietuvos istorijos bei kultūros pažinimo testus ir prisiekia lojalumą Lietuvos valstybei.
Pasak R. Ozolo, ekonominiai imigrantai turėtų būti įleidžiami aiškiai ir tiksliai ribojamam laikui, kuriam pasibaigus darbdavys praneša apie darbo sutarties pabaigą ir bendradarbiauja su valstybe arba kontraktą pratęsdamas, arba deportuodamas nenorintįjį išvykti.
„Teisinę atsakomybę už ekonominio imigranto išvykimą turėtų prisiimti darbdavys”, – sakė R. Ozolas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Seimo narys Rimantas Smetona pažymėjo, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 32 tūkstančiai 613 užsieniečių, turėjusių leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. „Iš to skaičiaus 70 proc. sudaro ne ES piliečiai. Tai rodo grėsmingas imigracijos pobūdžio tendencijas”, – sakė R. Smetona.
Parlamentaro duomenimis, šiais metais Darbo birža iki lapkričio mėnesio gavo 1 tūkst. 697 prašymus įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.
2005-12-16 14:33