Pasiūlę įvesti Švietimo įstatymo pataisas ir nuo ateinančių mokslo metų valstybės lėšomis pradėti drausti visus moksleivius, Seimo nariai abejoja, kad jų projektas bus palaimintas.
Viena iš Švietimo įstatymo pakeitimo iniciatorių Seimo narė Dalia Teišerskytė „Klaipėdai” atviravo mananti, kad Seimas projektui nepritars, nes jo įgyvendinimas per brangiai kainuoja. Parlamentarų duomenimis, įstatymui įgyvendinti 2006 metais nuo rugsėjo 1 d. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 1,5 mln. litų.
Draustų ne visus
Pasiūlymą bendrojo lavinimo mokyklų mokinius valstybės lėšomis drausti nuo nelaimingų atsitikimų praėjusią savaitę pateikė įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė.
Tokį Švietimo įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai socialliberalas Valerijus Simulikas, socialdemokratas Edvardas Žakaris, liberalė D.Teišerskytė ir „darbietis” Vydas Gedvilas.
Projekte siūloma nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. valstybės lėšomis drausti visus bendrojo lavinimo mokyklų mokinius, kol jie mokosi švietimo įstaigoje. Valstybės biudžeto lėšomis nebūtų draudžiami tik tie moksleiviai, kurie mokytųsi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Draudimo mechanizmą nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Priėmus pataisą, būtų apdrausti visi bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, ir nelaimės atveju nukentėjusiems mokiniams būtų išmokamos kompensacijos.
Sukrėtė nelaimės
D.Teišerskytė sakė, kad mintis valstybės lėšomis drausti visus mokinius kilo po to, kai keliose mokyklose, nukentėjus moksleiviams, į teismą buvo paduoti mokytojai, kurių pamokų metu įvyko nelaimės, arba švietimo įstaigos. Ne kartą pedagogams ir mokykloms buvo priteista nukentėjusiesiems išmokėti didžiules kompensacijas, kurių kaltieji niekada nebus pajėgūs išmokėti.
Nelaimių, kai dėl mokinių sužalojimų į teismą buvo paduoti mokytojai, būta ir Klaipėdoje.
Parlamentarė žadėjo, kad moksleiviai būtų draudžiami ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, kur taip pat gali tykoti nelaimės. Pašnekovė teigė, kad drausti vaikus valstybės lėšomis – ne vien lietuvių sumanymas. Taip elgiasi nemažai pasaulio šalių.
Šiuo metu mokiniai draudžiami tik kai kurių mokyklų bei tėvų bendruomenių iniciatyva, dažniausiai socialiai ir ekonomiškai dinamiškesniuose mikrorajonuose veikiančiose mokyklose.
Draudėjai mokyklose
„Smeltės” vidurinės mokyklos direktorius Romanas Galdikas mano, kad noras valstybės lėšomis apdrausti visus moksleivius yra sveikintinas. Mokyklose išties gali tykoti nelaimės.
Kai kurie tėvai, pasak direktoriaus, jau apdraudė savo vaikus. Tam, kad jie apdraustų vaikų gyvybę, anot pašnekovo, nemažai įtakos padarė draudimo agentai, kurių ne vienas užsuka savo paslaugų pasiūlyti ir į mokyklas.
Giedrė Balčiūtė
pydarai butu apdraude tai buciau gaves gerus pinigus….