Dvejetas už keiksmažodį

Siūlymui elgesį mokykloje vertinti drausmės pažymiu daugelis moksleivių nepritaria

Mokyklose nerimsta diskusijos dėl to, ar verta mokiniams rašyti pažymius už elgesį. Kai kurie mokytojai įsitikinę, kad tai padėtų sutramdyti įžūliai besielgiančiuosius, bet patys moksleiviai dėl to šiaušiasi. Jie, už nedrausmingą elgesį gavę nepatenkinamą pažymį, bet, tarkim, sėkmingai „kremtantys” matematikos ar fizikos uždavinius, likti kartoti kurso tikrai nenorėtų.

Rūko ketvirtadalis mokinių

Kauno Vilijampolės vidurinės mokyklos dešimtosios „a” klasės mokinys Egidijus Chlevickas mano, kad toks pažymys nieko gero neduotų: „Kas gerai elgiasi, tam joks vertinimas nesvarbu. O jei kam norisi klasėje galvom eiti, dvejetas ar trejetas už drausmę nei šildys, nei šaldys”. Egidijaus bendramokslė Evelina Naruševičiūtė draugui prieštarauja: „Manau, toks pažymys nepakenktų. Jei žinosime, kad būsime įvertinti ne tik už parašytą kontrolinį, bet ir už tai, ar mokame mokytojus gerbti, būsime drausmingesni”.

Bendraklasiai, pasak moksleivės, akių mokytojams per daug nekabina, bet yra tokių, kurių elgesys galėtų būti pavyzdingesnis. Seniūnės nuomone, daug kas priklauso nuo mokytojo: vienose pamokose – tvarka, niekam net minčių nekyla siausti ar įžūliai elgtis, o kitose – mokytojas bejėgis suvaldyti klasę. Paklausus, ar jiems dėsto daug tokių mokytojų, klasėje pasigirdo balsų:”Užtenka”.

Egidijus neslepia, kad ypač nemažai mėgstančiųjų parūkyti. „Mokykloje tai daryti draudžiama, tad daugelis cigaretę traukia lauke. Rūko gal koks ketvirtadalis mokyklos mokinių. Mokytojai dėl to juos bara, bet ar kas keistųsi, jei jie imtų už tai rašyti dvejetus?” – svarsto vienuoliktokas.

Geriau rašyti baudos taškus

Mokyklos tarybos narys Šarūnas Džiugas įsitikinęs, kad galima prasižengusįjį ir kitaip paauklėti, ne tik pažymiu. Tik, vaikino nuomone, drausminimo sistema turėtų būti griežtesnė. „Dabar tokį prasižengėlį pedagogai apsvarsto, pabara, ir tuo viskas baigiasi. Taip „paauklėtas” mokinys net negalvoja pasitaisyti. Būtų tikslinga už blogus poelgius – bėgimą iš pamokų, konfliktus su mokytojais ar rūkymą – rašyti baudos taškus. Jei mokinys surinktų 10 baudos taškų, jį svarstytų klasės draugai. Surinkus 20 taškų su juo kalbėtųsi mokinių taryba drauge su socialiniu pedagogu ir psichologu. Apie tai būtų informuojami tėvai. Savo gerais poelgiais baudos taškų skaičių būtų galima sumažinti”, – svarsto Šarūnas. Jo manymu, tokia sistema būtų alternatyva drausmės pažymiui.

Dešimtosios „a” klasės auklėtoja matematikė Rita Vaivadienė mano, kad blogai besielgiantieji kartais nuskriaudžia save – per pamokas būna mažiau atidūs, trukdo susikaupti kitiems. Tačiau jei reikėtų rašyti drausmės pažymį, mokytoja nežinotų, kaip pasielgti. Tai esą būtų labai atsakinga, kiltų pavojus prasilenkti su objektyvumu.

„Mano drausmės pažymys visada būtų tik blogas, – neslėpė aštuntokas Aurimas. – Per pamokas negaliu ramiai pasėdėti, esu judrus, mėgstu mokytojams padraskyti akis. Nenoriu jokio drausmės vertinimo”. Blogai pasielgęs mokinys prisipažino, kad mokytojų atsiprašo tik tada, kai tai padaryti priverčia klasės auklėtoja.

Mokyklos nelanko piktybiškai

Mokyklos direktorės Nijolės Stankevičienės teigimu, ypač sunku sudrausminti rizikos grupės mokinius. „Mūsų mokykla nedidelė, tad tokių vaikų turime tik 20. Apie tai, kad vaikas nelanko mokyklos, rūko ar, tarkim, susimušė su draugu, tėvus ir taip visada informuojame, – sako direktorė. – Kažin, ar blogus poelgius įvertinę drausmės pažymiu, pasieksime, kad jie elgtųsi geriau?” Pedagogai niekaip negali paveikti piktybiškai mokyklos nelankančio aštuntoko Mindaugo. Jis svarstytas daugybę kartų, net įrašytas į policijos nepilnamečių inspekcijos įskaitą. „Darykit su vaiku, ką norit, jis manęs neklauso”, – tokį prašymą pedagogai ne kartą girdėjo iš Mindaugo mamos. Drausmės pažymys, pasak direktorės, šiam aštuntokui tikrai nieko nereikštų.

Kitų mokyklų moksleiviai irgi nenorėtų būti tramdomi drausmės pažymiu. „Versmės” vidurinės mokyklos vienuoliktokė Giedrė Andrašūnaitė mano, mokytojai turėtų kantriai išlaukti, kol mokiniai išaugs iš paauglystės amžiaus. „Visi septintokai ar aštuntokai mėgsta pakvailioti, dauguma drasko mokytojams akis. Paskui jie įgauna daugiau proto”, – teigia Giedrė. Jos manymu, mokytojai turėtų nuoširdžiau bendrauti su visais „blogiukais”, o ne stengtis juos pažaboti drausmės pažymiu.

„Svarstymas, ar reikia tokio pažymio, gerokai pavėluotas, – įsitikinusi „Versmės” vidurinės mokyklos direktorė Arija Radvilienė. – Reikėjo anksčiau jo neatsisakyti, o dabar tai – tuščias reikalas. Dabartiniai mokiniai net neįsivaizduoja, kas tai galėtų būti”.

Gali ne padėti, bet pakenkti

Lietuvos moksleivių parlamentas (LMP) išplatino laišką, kuriame teigiama: mokiniai pasisako ne prieš drausminimą, bet prieš priemones, kurių žadama imtis. „Pažymys tikrai neišspręstų drausmės problemos, tai būtų grįžimas prie sovietinių laikų sistemos, – įsitikinusi LMP narė vienuoliktokė Eglė Remeikaitė. – Mūsų manymu, šis pažymys būtų rašomas subjektyviai, nes sunku nustatyti vertinimo kriterijus. Mokytojui paprieštaravęs ir su jo nuomone nesutikęs mokinys gali susilaukti ne tik nemalonės, bet ir dvejeto už drausmę. Tai būtų absurdas”. Eglės teigimu, ypač apmaudu būtų hiperaktyviems mokiniams – jie gali gerai mokytis, bet dėl charakterio savybių blogai elgtis.

Psichologė Raimonda Žilytė irgi abejoja, ar drausmės pažymys gali atlikti elgesio reguliavimo funkciją. „Rengiamasi nueiti lengviausiu keliu – bausti. Bet ką toks pažymys duotų? Įrodytų, kad kažkam nepaklusai, neįtikai? Tai didelė atsakomybė, ypač jei būtų norima rašyti charakteristikas, – teigia psichologė. – Neobjektyvumu mokiniui ne padėsi, o pakenksi. Be to, bet koks elgesio vertinimas gali atsigręžti prieš pačius mokytojus – esą nesugebi dirbti, auklėti”. Psichologės manymu, yra daugybė būdų, kaip fiksuoti mokinio elgesį, su juo kalbėtis, bausti, daryti išvadas. Viskas priklauso nuo mokytojo kūrybingumo ir gebėjimo su vaikais ieškoti dialogo.

Aldona Kibirkštienė