Naftos perdirbimo kompanija siekia įrodyti nepiktnaudžiavusi savo padėtimi Baltijos šalių rinkose
Ar Lietuvos naftos perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta” piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, gali paaiškėti jau kitą savaitę. Vakar posėdžiavusiai Konkurencijos tarybai savo argumentus dėstė naftos bendrovės atstovai, kurie savo pasisakymus tęs ir šiandien.
Jeigu konkurencijos specialistų sprendimas bus teigiamas, bendrovei gresia milijoninės baudos.
Kratosi įtarimų
Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė „Kauno dieną” informavo, jog vakarykščiame posėdyje nespėta išklausyti „Mažeikių naftos” atstovų, tad posėdis bus tęsiamas šiandien. Kadangi tyrimo medžiaga yra labai didelės apimties, komisijai gali prireikti dar kelių papildomų dienų susipažinti su naujais dokumentais, tad galutinis sprendimas greičiausiai bus priimtas tik kitą savaitę.
Iki šiol „Mažeikių naftos” atstovai nepripažino įtarimų dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tai jie akcentavo ir vakar vykusiame posėdyje.
„Mažeikių nafta” nedominuoja jokioje rinkoje – tai paneigia tarybos pranešimo prielaidas, todėl piktnaudžiavimo taryba net neturėtų svarstyti”, – sakė įmonei atstovaujantis advokatas Žilvinas Zinkevičius iš avokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai”.
Anot jo, net jeigu „Mažeikių nafta” ir dominavo, jos veiksmai nebuvo piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ir toks piktnaudžiavimas nebuvo įrodytas.
„Mažeikių nafta” yra ribotos integracijos bendrovė, naftos produktų perdirbėjas, svarbus, bet ne pats didžiausias didmeninėje rinkoje ir visiškai nedidelis žaidėjas mažmeninėje rinkoje. Ir, suprantama, „Mažeikių nafta” neturi nuosavos žalios naftos telkinių”, – BNS komentavo advokatas.
Įžvelgia konkurencijos pažeidimus
Tuo tarpu Konkurencijos tarybos specialistai, išnagrinėję „Mažeikių naftos” darbo principus, laikėsi nuomonės, pareikštos dar šių metų liepą, kai buvo paskelbta, kad įmonės veikla galėjo turėti poveikį prekybai benzinu bei dyzelinu Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose, nustatant diskriminuojančias kainas, dėl ko pirkėjai galimai patyrė žalą.
Daugiau kaip metus trukęs tyrimas dėl bendrovės „Mažeikių nafta” veiksmų 2002-2004 metais pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar degalų kainų skirtumai galėtų būti susiję su konkurencijos pažeidimais bei koncerno piktnaudžiavimu rinkoje.
Specialistai išnagrinėjo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Estijos gautą informaciją, kuri padėjo įvertinti „Mažeikių naftos” ir „Mažeikių naftos prekybos namų” veiksmus, sudarant sutartis su naftos produktais prekiaujančiomis bendrovėmis.
Kilo įtarimų, jog kai kurie minėtų įmonių veiksmai, taikytos strategijos, nustatant diskriminuojančias kainas bei pirkimo sąlygas, galėjo turėti įtakos skirtingoms benzino ir dyzelino kainoms Baltijos valstybių rinkose. Kaip paskelbė Konkurencijos taryba, degalų kainų skirtumai galėjo būti susiję su konkurencijos pažeidimais bei tam tikru šių bendrovių piktnaudžiavimu ribojant atskirų prekybininkų veiklą ir sudarant nevienodas darbo sąlygas.
Dėl to šios bendrovės galėjo būti priverstos Lietuvos vartotojams degalus pardavinėti brangiau nei Latvijoje ar Estijoje. Kai kuriais veiksmais, nustatant diskriminuojančias kainas bei pirkimo sąlygas, galėjo būti padaryta žala pirkėjams.
Skirtingos sąlygos
Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį ir į kai kurias objektyvias aplinkybes, lėmusias degalų kainų skirtumą Baltijos šalyse.
Tarybos pranešime nurodoma, kad verslo sąlygos įvairiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionuose skirtingos.
„Galimi kainų skirtumai Baltijos valstybėse susidaro ir dėl akcizų konvertavimo skirtumų, ir dėl reikalavimo kaupti Lietuvoje privalomas degalų atsargas bei taip įšaldyti dalį savo lėšų kartu branginant kurą”, – konstatavo Konkurencijos tarybos specialistai.
Dėl minėto tik Lietuvoje galiojančio reikalavimo kaupti privalomąsias valstybės atsargas (mūsų šalyje privalomosios valstybės atsargos turi atitikti per 63 dienas suvartojamą kuro kiekį; pusę atsargų kaupia valstybė, pusę – rinkos dalyviai), kiekvienas degalų litras pabrangsta maždaug po 1,5-2 centus už litrą.
Tuo tarpu nei Estijos, nei Latvijos didmenininkams nereikia prisiimti tokių išlaidų. Estijoje privalomosios valstybės atsargos – tik 5 dienos, o Latvijoje jos visai nekaupiamos.
Pati taryba keletą metų atkakliai siekė, kad būtų sumažinti anksčiau Lietuvoje buvę 15 proc. muito mokesčiai degalams (šiuo metu – 4,7 proc. iš trečiųjų šalių importuojamam benzinui) ir sudarytos sąlygos pigesnių degalų iš kaimyninių šalių importui ir kartu didesnei konkurencijai.
Gresia milijoninė bauda
Apie galimus pažeidimus buvo informuota Europos Komisija, kuri šį tyrimą pavedė toliau vykdyti Konkurencijos tarybai.
„Europos Komisija patikėjo mūsų tarybai priimti galutinį sprendimą”, – „Kauno dienai” teigė P.Kvietkauskienė.
Kadangi tyrimo apimtis buvo labai didelė, Konkurencijos tarybai prireikė dar kelių mėnesių apibendrinti duomenis ir parengti išvadas. Be to, su tyrimo išvadomis buvo supažindintos suinteresuotos šalys ir gauti jų atsiliepimai, kurie kaip tik baigiami nagrinėti prieš priimant galutinį nutarimą.
„Mažeikių nafta” jau atidėjo 10 mln. litų, jei Konkurencijos taryba pripažintų, jog įmonė pažeidė Konkurencijos įstatymą bei Europos Bendrijos steigimo sutarties straipsnį ir paskirtų įmonei baudą.
Maksimali bauda, kuri galėtų būti skirta „Mažeikių naftai”, yra 10 proc. apyvartos dydžio (pagal 2004 metų apyvartą) – apie 766 mln. litų. Tačiau abejojama, ar tokio dydžio bauda galėtų būti skirta.
Lina Navickaitė