Teisinės pagalbos patas

Darbo partijos lyderio išsilavinimo tyrimas nejuda iš mirties taško

Rugsėjo mėnesį du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai savaitę buvo priversti trypčioti prie įvairių teisėsaugos ir mokslo institucijų slenksčių Maskvoje, mėgindami išsklaidyti abejones dėl Viktoro Uspaskicho turimo G.Plechanovo akademijos diplomo autentiškumo. Iškentę šias patyčias Lietuvos teisėsaugininkai į Rusijos sostinę nusiuntė dar vieną teisinės pagalbos prašymą bei pageidavimą, kad tarpvalstybinio kalibro dokumente užfiksuotus susitarimus vykdytų ne milicijos, o Rusijos prokuratūros pareigūnai. Deja, praėjus dviem mėnesiams jiems neprasivėrė nė vienerios durys.

Nulinė reakcija

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią istoriją, dar kartą patvirtino, kad V.Uspaskicho diplomo istorijos tyrimas penkiabalėje sudėtingumo skalėje būtų vertinamas geriausiu atveju vienetu.

„Tokiam darbui daugių daugiausia reikia trijų dienų, tačiau gerai organizavus darbą viską galima suspėti ir per dieną. Bene svarbiausia užduotis – Plechanovo akademijoje pamatyti tuos originalius dokumentus arba jų pagrindu išduotus kitus originalius dokumentus, jeigu jie yra, patikrinti duomenis apie V.Uspaskichą ir sužinoti, ar tikrai jo pavardė yra sąraše žmonių, studijavusių šioje mokykloje 1990-1993 metais ir gavusių jos baigimo diplomą. Tai padarius buvo galima baigti bet kokias spekuliacijas V.Uspaskicho išsilavinimo tema, atrišti tą mazgą ir pasakyti – ar tai yra balta, ar tai yra juoda. Tačiau rugsėjį savaitę praleidę Rusijos sostinėje, mūsų vyrai grįžo turėdami lygiai tiek pat informacijos, kiek ir prieš šią komandiruotę.

Teisinės pagalbos prašymas buvo išsiųstas į Maskvos tardymo komiteto valdybą, ir buvo gautas pažadas padėti atlikti aptartas užduotis, tačiau neįvykdytas pagal visus punktus”, – konstatavo R.Jancevičius.

Apygardos prokuratūros vadovas pastebėjo, kad mėginant savotiškai apsidrausti rugsėjį į Maskvą buvo siunčiami pareigūnai, turintys tenykštėse teisėsaugos institucijose bičiulių (šis tyrimas buvo patikėtas prokurorams Sergejui Takvareliui ir Rolandui Imbrasui). Deja, tai neturėjo jokios įtakos. Lygiai taip pat niekas nepasikeitė po antrojo oficialaus teisinės pagalbos prašymo, papildomų priminimų apie atliekamą tyrimą ir draugiškų skambučių kolegoms.

„Tai yra Rusija, ir viskas tuo pasakyta. Kita vertus, tiriant kitas kriminalines istorijas, kuriose prireikia tarptautinės pagalbos, mūsų ir Rusijos pareigūnai susikalba be didesnių problemų. Galbūt reikėtų į juos pradėti reaguoti, atitinkamai įvertinti pastarųjų mėnesių patirtį ir koreguoti poziciją? Juk tai ne kas kita, kaip demonstratyvi nepagarba Lietuvai ir tarptautinių įsipareigojimų ignoravimas. Per 15 pastarųjų metų nebuvo nieko panašaus”, – pabrėžė R.Jancevičius.

Ieškokite politikų

Advokatas Kęstutis Čilinskas, vertindamas Lietuvos prokurorų pastangas ištirti V.Uspaskicho diplomo epopėją, spėjo, kad tokią įvykių eigą greičiausiai lėmė Rusijos politikai.

„Kad ir ką kalbėtume, tačiau teisėsaugos institucijų pozicijos ir veiklos derinimas su įtakingais politiniais veikėjais ir valdžios didžiūnais yra akivaizdus. Kiek V.Uspaskichas su jais susijęs ir kiek įtakos turi, galima tik spėlioti, tačiau bylos eiga kalba pati už save”, – sakė K.Čilinskas.

Pašnekovo teigimu, nepriklausomi Lietuvos teisininkai dar rugsėjo mėnesį, kai tik buvo planuojama pirmoji mūsų prokurorų kelionė į Maskvą, prognozavo, kad dalykiškos pagalbos greičiausiai nebus. Tokias prielaidas leido daryti V.Uspaskicho statusas ir Rusijoje paplitęs teigiamo herojaus – statančio cerkves, skiriančio dėmesį labdarai, daug pasiekusio versle ir politikoje, besididžiuojančio savo kilme ir t.t., įvaizdis.

„Skirtingai, nei akcentavo Lietuvos prokurorai, rusai greičiausiai šios istorijos nevertino kaip eilinio kriminalinio rebuso. Juo labiau kad jis buvo narpliojamas dar nenurimus aistroms po Lietuvos Prezidento sprendimo atsisakyti Kremliaus kvietimo Raudonojoje aikštėje paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Tai neabejotinai paaštrino tarpusavio santykius ir paveikė visas sritis. Antra – tuo pat metu, kaip ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai, Maskvoje viešėjo pats V.Uspaskichas. Kad ir ką jis sakytų, kad ten turėjęs verslo reikalų, grįžus į Lietuvą demonstruoti dublikatai leidžia spėti, jog Plechanovo akademijoje jis taip pat lankėsi”, – sakė K.Čilinskas.

Planas „B”

Samprotaudamas apie galimą šios istorijos atomazgą, „Kauno dieną” konsultavęs teisininkas pastebėjo, kad be Rusijos teisėsaugininkų pagalbos taško byloje tikrai nebus galima padėti.

„Tai puikiai žino tiek mūsų prokurorai, tiek pats V.Uspaskichas. Mano manymu, jo taip pat neturėtų tenkinti statusas, kai byla iškelta, įtarimai ir abejonės garsiai pasakyti, tačiau dėl Rusijos teisėsaugos institucijų veiklos ypatumų negali būti išsklaidyti. Ponas Uspaskichas turėtų pats dėti pastangas, kad jo diplomo išdavimo aplinkybės ir pirminiai dokumentai pakliūtų į Lietuvos pareigūnų rankas. Priešingu atveju likęs aiškumo vakuumas kiekviena tinkama proga bus užpildomas spekuliacijomis, kad niekas nežino, kaip ten buvo iš tiesų, kad galbūt jis prisidėjo prie dokumentų klastojimo ir pan. Tokio rango politikas, vienas valdančiosios koalicijos lyderių, užimantis svarbią visuomeninę padėtį, neturėtų sau to leisti. Tik jis pats gali padėti išeiti iš pato padėties, kai neįmanoma įtariamojo nei išteisinti, nei nuteisti. Tai pasakytina tiek apie baudžiamąjį, tiek apie moralinį šios istorijos aspektus”, – samprotavo K.Čilinskas.

Renaldas Gabartas